Rusijos žvalgybos agentūra FSB dėl išpuolio apkaltino Ukrainą ir pareiškė, esą operaciją įvykdė ukrainietė, kuri vėliau išvyko iš Rusijos į Estiją.
Rusijos parlamentaras Vladimiras Džabarovas pagrasino, kad jei Estija neišduos moters, Maskva imsis griežtų veiksmų prieš Estijos valstybę. A.Duginas taip pat kaltino Ukrainą ir ragino keršyti.
Estija teigia, kad iš Maskvos negavo jokio oficialaus prašymo suteikti informacijos ar bendradarbiauti dėl šio išpuolio.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu perspėjo, kad, sustiprėjus agresyviai antiestiškai retorikai iš Rusijos pusės, neatmetamos provokacijos prieš Estijos piliečius.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Duginas dukros Darjos laidotuvėse
Ukraina tvirtina nesanti susijusi su išpuoliu ir beda pirštu į pačią FSB.
„Kalbant apie situaciją su Dugina, visiškai nesuprantu, kam to reikėtų Ukrainai. Nematau jokios naudos jos nužudyme mūsų šaliai“, – 15min sakė Ukrainos Aukščiausios Rados deputatas, „Europos solidarumas“ partijos narys Oleksijus Hončarenka.
„Greičiau kalbame apie kažkokias vidaus kovas Rusijoje arba apie dar vieną Putino stiliaus provokaciją. Prisimename, kaip jis sprogdino namus Rusijoje, kad sustiprintų savo valdžią. Galbūt dabar nusprendė viešai paaukoti dar vieną žmogų, kad pateisintų savo žiaurius veiksmus Ukrainoje“, – teigė jis.
FSB neįtikina FSB pareiškimai neįtikina daugelio stebėtojų.
Kaip pastebi „The New York Times“, FSB tikina, neva ji „išaiškino“ žmogžudystę, pasirodė praėjus vos 36 valandoms po sprogimo.
Tai – neįtikinimas greitis agentūrai, kuri vis dar nepaskelbė, kas stovi už kelių aukšto rango žmogžudysčių, įskaitant opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymą 2015 metais ir žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą 2006 metais.
Be to, FSB jau seniai persekioja įtarimai, kad užuot išaiškinusi nusikaltimus, ji juos inscenizuoja arba slepia.
Rusijos žurnalistė ir V.Putino kritikė Julija Latynina užsiminė, kad D.Duginos nužudymas gali būti netikra operacija, kuria siekiama pateisinti represijų kampaniją arba sušvelninti vis garsiau Kremlių kritikuojančią „karo partiją”.
„Po šios žmogžudystės gali sekti totalus teroras“, – sakė ji vaizdo įraše „YouTube“.
Ultradešiniųjų spaudimas Kremliui Buvęs Prancūzijos ambasadorius Rusijoje Jeanas de Gliniasty interviu „Le Figaro“ teigia, kad kaltindami ukrainiečius terorizmu rusai siekia pateisinti tokio paties pobūdžio represijas.
Jis išskiria tris versijas, kas galėjo nužudyti D.Duginą: greta rusų reiškiamų kaltinimų gali būti, kad taip buvo suvedamos sąskaitos pačiame Rusijos kraštutinių dešiniųjų judėjime arba tai galėjo padaryti pati Rusijos valdžia.
„Tai gali būti tiesiog Rusijos vyriausybė. Žinome, kad prezidentūra nemėgsta, kai ją apeidinėja dešinieji. Taigi šios hiperaktyvios, ultranacionalistinės grupės, kritikuojančios Rusijos vyriausybės politiką iš ekstremistinių pozicijų, prezidentui nepatinka. Visiškai neatmetama galimybė, kad tai buvo viena iš išpuolio priežasčių. Bet kuriuo atveju, kaltindami ukrainiečius terorizmu, rusai pateisina tokio paties pobūdžio atsakomąsias priemones“, – teigė J.de Gliniasty.
Jo teigimu, ultranacionalistinė srovė jau ne kartą kaltino Vladimirą Putiną, kad šis 2014 metais „nebaigė darbo“.
„Ultranacionalistai jaučiasi turį vėjo gūsį savo burėse. Tuo pat metu Rusijos kariuomenės sunkumai, Ukrainos pasipriešinimas ir sankcijos suteikia Kremliui peno apmąstymams“, – teigė buvęs Prancūzijos ambasadorius Maskvoje.
29 metų Darjos Duginos vairuojamas jos tėvui priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“ buvo susprogdintas šeštadienį, jai grįžtant namo greitkeliu už 40 km nuo sostinės. Maskvos pareigūnai teigia, kad automobilyje buvo padėtas sprogstamasis įtaisas.
Žuvusi dukra, kaip ir jos tėvas, rėmė Rusijos agresiją Ukrainoje.
