Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES.
Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo dėl politinės padėties Bosnijoje – 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurią nuo prieš tris dešimtmečius vykusio niokojančio karo pabaigos slegia etniniai nesutarimai.
Ji tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką – bei musulmonų-kroatų apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Abi dalis jungia silpna centrinė vyriausybė.
Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.
Bosnija prisijungia prie kitų septynių šalių, turinčių kandidačių statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.
Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daugelį metų, nes kandidatės įgyvendina reformas, kurias Briuselis turi stropiai įvertinti.
Jis taip pat gali sustoti, kaip nutiko Turkijos stojimo atveju.