Į Lietuvą pristatyta vakcina nuo beždžionių raupų bus skirta didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims

Antradienį Lietuvą pasiekė 1400 vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, kurias Europos Sąjungos (ES) šalims narėms nupirko ir proporcingai paskirstė Europos Komisija. Vakcina bus skiepijami didelės rizikos sąlytį su beždžionių raupais sergančiu asmeniu turėjusieji, individualiai įvertinus kiekvieną atvejį. Asmenis, kurie turėtų būti skiepijami, identifikuos ir juos skiepytis siųs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

“Nuo gegužės pradžios fiksuodama maždaug 17 tūkst. ligos atvejų, ES greitai ir ryžtingai reaguoja į beždžionių raupų protrūkį, ir mes toliau telksime savo pastangas. Per Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) visoms šalims narėms užsakėme daugiau nei 160 tūkst. vakcinos dozių, kurios pirmą kartą apmokamos ES biudžeto lėšomis. Šiandien į Lietuvą atvyksta pirmosios vakcinų siuntos – tai 1400 vakcinos dozių, kurios padės apsaugoti žmones ir suvaldyti šį protrūkį. Taip veikia tikroji Europos sveikatos sąjunga, padedanti apsaugoti mūsų piliečius”, – sako Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides.

ES registruota vakcina nuo raupų „Imvanex“  šiuo metu nėra prieinama, tad siekiant sudaryti sąlygas greitai suvaldyti protrūkius, ES valstybės narės sutiko įsigyti vakcinos „Jynneos“, kurią gamina Danijos bendrovė „Bavarian Nordic“. Po to, kai Europos vaistų agentūra rekomendavo šią vakciną skiepijimui nuo beždžionių raupų, ją sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo leista laikinai tiekti ir į Lietuvą.

Šia vakcina gali būti skiepijami 18 metų ir vyresni asmenys. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės, skiriamos darant 4 savaičių pertrauką. Asmenims, kurie anksčiau yra pasiskiepiję viena gyvos vakcinos nuo raupų doze, rekomenduojama pasiskiepyti dar viena vakcinos doze.

Atsižvelgiant į ribotą vakcinos prieinamumą ir tikėtiną nedidelį ligos paplitimą visuomenėje, daugelis valstybių nusprendė nuo beždžionių raupų skiepyti tik didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju turėjusius žmones, pvz., lytinius partnerius, kartu gyvenančius asmenis,  asmens sveikatos priežiūros bei laboratorijų specialistus. Tokią pat tvarką ketinama taikyti ir Lietuvoje. 

Sąlytį turėjusius asmenis identifikuoja ir konsultuoja NVSC specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą. Įvertinę rizikos laipsnį, NVSC specialistai gali rekomenduoti pasiskiepyti ir nukreipti į vieną iš penkių skiepijančių įstaigų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose arba Panevėžyje). Skiepijančios įstaigos gydytojas įvertins kontaktą turėjusio asmens sveikatos būklę ir priims galutinį sprendimą dėl skiepijimo.

Iki šiol Lietuvoje buvo nustatyti penki beždžionių raupų atvejai, visi asmenys sirgo lengva šios ligos forma, užsikrėtimų tarp sąlytį turėjusių asmenų užfiksuota nebuvo. 

Daugiau informacijos ir dažnai užduodamus klausimus apie beždžionių raupus rasite ČIA.

SAM Spaudos tarnyba