Karo metinės minimos ir Lietuvos Seime, kur Kovo 11-osios salėje renginys pradėtas tylos minute, skirta žuvusiesiems ir kovojantiems už mūsų visų laisvę.
„Rusijos kariuomenės galia tiek kai kurių ekspertų Vakaruose, tiek Rytuose, buvo gerokai pervertinta, o Ukrainos – neįvertinta. Per karo metus Ukraina įrodė, kad ir stokodama ginklų gali ne tik stabdyti Rusijos puolimą, bet ir ją nugalėti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Konferencija „Metai karo Ukrainoje“ Seime
Parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas išvardino salėje esančių Ukrainos karių pavardes. Jie pasitikti svečiams atsistojus ir audringai plojant.
Kovos su agresore Rusija didvyriams kaip prisiminimas iš Lietuvos įteiktos specialios dovanos – Radviliškio rajono gyventojų numegztos šiltos kojinės.
Kaip toliau šalys rems Ukrainą? Renginio metu surengtoje diskusijoje kalbėta apie tolesnę karinę paramą Ukrainai.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šalys šiuo metu galvoja, kaip užtikrinti paramą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Pagrindinis akcentas būtų toks – teikiant vis naujesnę ir modernesnę ginkluotę Ukrainai, reikia dėlioti ilgalaikę logistinę grandinę. Nepakanka tik perduoti ginklą, reikia ir apmokyti juo naudotis, reikia turėti ir tam ginklui amunicijos, reikia turėti ir logistinę grandinę atsarginėms dalims, remontui, eksploatacijai“, – pasakojo ministras.
„Daugelis valstybių, teikdamos ginkluotę, orientuojasi būtent į tai“, – pridūrė jis.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Lietuva, pasak ministro, ketina ir toliau įnirtingai remti kovojančią Ukrainą.
„Užsakymai ruošiami, kai kurie jau paruošti, jie liečia Lietuvoje gaminamą įrangą, kuri padeda ukrainiečiams mūšio lauke turėti privalumų: naktinis matymas, antidronai, optikai, lazeriniai taikikliai“, – pasakojo A.Anušauskas.
Jo teigimu, tam ketinama skirti 30 mln. eurų, taip pat artimiausiu metu rotacijos principu planuojama apmokyti ir 1,6 tūkst. ukrainiečių karių.
Metas ilgalaikiam įsipareigojimui? Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pabrėžė, kad vis daugėja valstybių, įsipareigojančių remti Ukrainą keleriems metams į priekį.
„Viena tokių buvo Norvegija, tai buvo didžiulė pinigų suma – 7,5 mlrd. ateinantiems 5 metams (…) Tada sudaromos sąlygos ir planuotis būsimas išlaidas, tai labai svarbi žinia ir Ukrainai“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kęstutis Budrys
Be to, dar viena svarbi aplinkybė – ką Lietuva gali perduoti iš turimos ginkluotės.
„Mes nesame uždarę tos temos, vyksta intensyvus darbas“, – kalbėjo K.Budrys.
Lietuva Ukrainai jau yra suteikusi įvairios karinės ginkluotės už kiek daugiau nei 400 mln. eurų, tarp tokios ginkluotės – ir šarvuočiai, ir haubicos, ir t.t.
„Neturėkime iliuzijų“ Paramą Ukrainai telkiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas pabrėžė neturėti iliuzijų, kad karas baigsis greitai ir lengvai.
„Neturėkime jokių iliuzijų, kad čia viskas baigsis greitai, lengvai. Čia bus ilgai, sudėtingai ir mes planuojame 10 metų į priekį“, – pasakojo J.Ohmanas.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Konferencija „Metai karo Ukrainoje“ Seime
Jo teigimu, Ukrainai svarbi ir parama žmogiškaisiais resursais.
„Mes galime siųsti žmones, specialistus, aš nekalbu apie karius, bet aš kalbu apie logistiką, ryšius – situacija yra be galo sudėtinga, mes tą matome kiekvieną dieną savo prašymuose“, – kalbėjo jis.
