TATENA vadovas šią savaitę lankysis Kyjive ir Maskvoje
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį pranešė, kad jos generalinis direktorius Rafaelis Grossi šią savaitę nuvyks į Kyjivą ir Maskvą.
R.Grossi „tęs savo konsultacijas“ dėl branduolinio saugumo ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę nustatymo, sakoma TATENA pranešime.
Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE
Atominė elektrinė yra Rusijos iš dalies užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.
Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.
Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.
JT Generalinė Asamblėja pirmadienį šaukia skubų susitikimą dėl Rusijos aneksijos Ukrainoje
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kitą pirmadienį šaukia skubų susitikimą Rusijos paskelbtai keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksijai aptarti, sakė JT atstovas.
Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.
123RF.com nuotr./Jungtinės Tautos
Penktadienį Rusija JT Saugumo Taryboje vetavo Vakarų siūlymą pasmerkti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, tačiau nesulaukė ir palaikymo savo veiksmams, nes Kinija ir Indija per šį balsavimą susilaikė.
JT Generalinėje Asamblėjoje kiekviena valstybė turi balsą ir niekas neturi teisės atmesti kokios nors rezoliucijos.
Lietuvos Vyriausybė spręs, ar Afganistano pajėgoms perverstas lėšas skirti Ukrainos reikmėms
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį spręs, ar iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remti, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.
Vyriausybei siūloma dėl to priimti protokolinį sprendimą.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2,876 mln. JAV dolerių (2,940 mln. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų.
Šis NATO fondas buvo įkurtas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgoms išlaikyti. Kasmet į jį būdavo pervedama po pusę milijono dolerių. Tačiau pernai Afganistano valdymą perėmus Talibanui, minėtų pajėgų nebeliko ir fondas nustojo teikti paramą Afganistanui.
KAM siūlo minimas lėšas skirti Rusijos invazijai bespriešinančios Ukrainos reikmėms – nupirkti šiltų drabužių kariams, dalį lėšų pervesti į NATO Visapusiškos paramos Ukrainai paketo fondo sąskaitą.
V.Zelenskis skelbia apie dešimtis atkovotų Ukrainos kaimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai antradienį paskelbė, kad jo pajėgos daro „greitą ir galingą“ pažangą Ukrainos pietuose ir šią savaitę iš rusų atkovojo dešimtis kaimų.
„Ukrainos kariuomenė gan greitai ir galingai puola pietuose“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame dienos pranešime sakė V.Zelenskis. Jis nurodė, kad šalies pietuose ir rytuose atkovota „dešimtys gyvenviečių“.
V.Zelenskio teigimu, atkovota teritorijų Chersono, Luhansko ir Donecko srityse, kur praėjusią savaitę Maskva surengė pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainiečių prezidentas paminėjo aštuonias gyvenvietes pietinėje Chersono srityje, kur, kaip rodo Rusijos Gynybos ministerijos antradienį paskelbti žemėlapiai, Maskvos pajėgos atsitraukė ukrainiečiams vykdant didelį kontrpuolimą.
„Mūsų kariai nesustoja. Tik laiko klausimas, kada išvarysime okupantus iš visų savo žemių“, – sakė V.Zelenskis.
Kitas atnaujinimas po 30 s.
