Analitikai: kitų metų pradžioje Rusija gali bandyti pradėti plataus masto puolimą
Ukrainos pareigūnai prognozuoja, kad Rusija gali bandyti pradėti plataus masto puolimą 2023 m. pirmaisiais mėnesiais, pastebi Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad tokie požymiai kaip Rusijos mobilizacijos pastangos, šaukimo į kariuomenę paskelbimas ir sunkiosios ginkluotės judėjimas rodo, kad Rusija gali ruoštis plataus masto puolimui 2023 m. sausį ir vasarį.
D.Kulebos pareiškimas atitinka ISW ilgalaikį vertinimą, kad žiemos mėnesiais abiejose pusėse padidės operacijų tempas ir kad sąlygos visoje Ukrainoje greičiausiai bus palankios puolamosioms operacijoms.
„Artimiausiais mėnesiais Rusijos pajėgos greičiausiai galėtų atnaujinti puolamąsias operacijas dviem pagrindinėmis judėjimo kryptimis – palei Charkivo ir Luhansko sieną šiaurės rytų Ukrainoje arba Donecko srityje. Atrodo, kad Rusijos pajėgos perkelia sunkiąją techniką iš užnugario rajonų Luhansko srityje į rajonus netoli dabartinės fronto linijos palei Charkivo ir Luhansko srities sieną ir, kaip neseniai pranešė ISW, iš naujo suformavo ir sutelkė savo pajėgų grupes palei šią liniją.
Ukrainos ir Rusijos šaltiniai neseniai pranešė, kad Rusijos kariai vykdo ribotas puolamąsias operacijas palei šią liniją, ypač siekdami atgauti prarastas pozicijas į vakarus nuo Kreminos. Neseniai šioje teritorijoje nukritus temperatūrai iki nuolat žemesnės už nulį, žemė sutvirtėjo, o tai tikriausiai sudaro sąlygas padidinti puolamųjų operacijų tempą“, – rašo analitikai.
Anot ekspertų, Rusijos kovinės pajėgos, kurios atsilaisvino pasitraukus iš vakarinio (dešiniojo) Chersono srities kranto, buvo perdislokuotos į įvairias Donbaso vietoves, sustiprintos mobilizuotais rezervistais. Rusijos pajėgos taip pat gali tikėtis pradėti puolimą vakarinėje Donecko srityje, kad galėtų remtis lapkričio mėnesį pasiektais nežymiais laimėjimais Vuhledaro-Pavlivkos rajone.
ISW toliau vertina, kad Rusijos pajėgos siekia užimti visą Donecko sritį, o galimais būsimais puolimais vakarinėje Donecko srityje gali būti siekiama papildyti šiuo metu vykstančius puolimo veiksmus vakariniame Donecko miesto pakraštyje ir Bachmuto apylinkėse, kad būtų pasiektas šis platesnis teritorinis tikslas. Tačiau, nepaisant galimų naujų puolamųjų operacijų, ISW toliau vertina, kad Rusijos koviniai pajėgumai tebėra susilpnėję ir mažai tikėtina, kad Rusijos kariai artimiausiais mėnesiais sugebės užimti strategiškai svarbią teritoriją.
Kiti analitikų pastebėjimai:
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė visus bepiločius orlaivius, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į atakas gruodžio 14 d. Ukrainos šaltiniai pranešė, kad į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grįžo 64 karo belaisviai. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas, o Rusijos pajėgos surengė kontratakas Svatovės ir Kreminos rajonuose. Tikėtina, kad Kremlius suintensyvins informacines operacijas, kurių tikslas – parodyti, kad Ukrainos vyriausybė engia religines laisves ir spaudos laisvę. Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose. Rusijos pajėgos tęsė gynybines operacijas į pietus nuo Dniepro upės Chersono srityje. Kremliaus pareigūnai pripažino, kad gauna skundų dėl mobilizacijos, nepaisant to, kad mobilizacija „de facto baigėsi“. Ukrainos partizanai toliau padeda Ukrainos pajėgoms nustatyti vertingus Rusijos taikinius. Analitikai apie atidėtą V.Putino kreipimąsi: planus sugriovė pasitraukimas iš Kyjivo srities
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas atidėti metinį kreipimąsi į Rusijos asamblėją rodo, kad jis vis dar nėra tikras dėl savo gebėjimų formuoti Rusijos informacinę erdvę, nes vis dažniau kritikuojamas jo elgesys dėl invazijos į Ukrainą, kasdieninėje analizėje rašo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Prezidento kreipimasis į Rusijos Federacijos Asamblėją, skirtas Rusijos Valstybės Dūmai ir Federacijos Tarybai, yra metinė kalba, įvesta į Rusijos konstituciją 1994 m. vasario mėn. ir maždaug prilygstanti JAV prezidento metiniam kreipimuisi. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Putinas kreipimąsi į Federacijos Asamblėją gali pasakyti 2023 m., ir paragino rusus liautis „spėlioti iš kavos tirščių“ dėl kito kreipimosi laiko.
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas
Neįvardytas vyriausybinis šaltinis Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad naujo kreipimosi skaičiavimas prasideda nuo ankstesnio kreipimosi datos, pažymėdamas, kad kreipimasis greičiausiai neįvyks 2022 m. Paskutinį kreipimąsi V.Putinas surengė 2021 m. balandžio pabaigoje, aptardamas savo metų iniciatyvas po pirmosios krizės, kurią jis sukėlė 2021 m. pradžioje dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje.
Anot analitikų, Rusijos pasitraukimas iš Kyjivo srities ir Šiaurės Ukrainos 2022 m. balandį tikriausiai sugriovė V.Putino planus paskelbti pergalę per kreipimąsi į Federacijos Asamblėją.
„Gali būti, kad V.Putinas nepasitiki savo gebėjimu pateisinti savo karo kainą Rusijos vidaus ir pasaulio reikalams kreipdamasis į Rusijos visuomenę ir elitą“, – rašoma analizėje.
V.Putinas jau atšaukė kasmetinę spaudos konferenciją su Rusijos visuomenės atstovais, veikiausiai siekdamas išvengti atsakymų į klausimus apie Rusijos karines nesėkmes, nesiimdamas pernelyg akivaizdaus manipuliavimo klausiančiaisiais ir klausimais.
Rusija pripažino, kad nukauta 17 „Wagner“ samdinių
Per vieną iš puolimų netoli Bachmuto Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 17 „Wagner“ samdinių. Dar 70 buvo sužeisti, skelbia „Unian“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Stefanas-Štirlicas citavo vieną iš nekrologų, kuriame rašoma, kad Rusija neseniai palaidojo „Wagner“ okupantą Aleksandrą Kudriašovą.
Pažymima, kad A.Kudriašovas „žuvo drąsia mirtimi“ netoli Bachmuto. Kartu su juo į puolimą vyko iki šimto užpuolikų. Dėl to žuvo 17 samdinių ir mažiausiai 70 buvo sužeista.
Nors nekrologe neparašyta, kad A.Kudriašovas priklausė „Wagner“, jo autorius prideda nuorodą į likviduoto okupanto kriminalinę praeitį. Štirlicas patvirtino, kad jis buvo kalėjime užverbuotas samdinys.
„PMC „Dembel“ (Wagner) ir toliau užtikrintai šalina rusų recidyvistus gaidžius. Puolimas – minus 87 orkai. Tai geras mūsų karių darbo rodiklis“, – pažymėjo karininkas.
Norvegija nusiųs į Ukrainą laikinų tiltų konstrukcijų
Norvegija nusiųs į Ukrainą dešimt laikinų tiltų konstrukcijų, kad būtų atkurtas pravažiavimas mūšio nuniokotuose regionuose.
Apie tai pranešė „Ukravtodor“ spaudos tarnyba savo oficialiame „Telegram“ kanale. Pažymima, kad tai yra laikinosios akrow/bailey tipo tiltų konstrukcijos, tinkamos sunkiasvorėms transporto priemonėms judėti. Jie ne tik sujungs gyvenvietes, bet ir leis pristatyti humanitarinę pagalbą, vežti greitosios pagalbos automobilius, remonto brigadas ir evakuoti gyventojus.
„Tiltai, kurie iš viso kainavo 30 mln. Norvegijos kronų (3 mln. dolerių), finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos humanitarinės pagalbos biudžeto. Tikimasi, kad jie atvyks į Ukrainą sausio mėnesį“, – sakoma pranešime.
Rusija grasina JAV dėl galimo „Patriot“ perdavimo Ukrainai
Rusija pareiškė, kad „Patriot“ oro gynybos sistemų perdavimas Ukrainai gali sukelti nenuspėjamų pasekmių, skelbia „Unian“.
Rusijos propagandinė žiniasklaida išplatino Rusijos ambasados Vašingtone komentarą. Ji teigė, kad oro gynybos sistemų perdavimas būtų „dar vienas provokacinis Baltųjų rūmų žingsnis“.
„JAV pradėta informacinė kampanija apie tariamą pasirengimą siųsti Kyjivui aukštųjų technologijų oro gynybos sistemas. Jei ši informacija pasitvirtins, tapsime dar vieno provokuojančio administracijos žingsnio, kuris gali sukelti nenuspėjamų pasekmių, liudininkais“, – sakė ambasada.
„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos
Rusijos diplomatai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vis labiau įsitraukia“ į karą Ukrainoje ir kad jų veiksmai „daro milžinišką žalą ne tik Rusijos ir Amerikos santykiams, bet ir kelia papildomą pavojų pasaulio saugumui“.
Antradienį žiniasklaida paskelbė, kad Baltieji rūmai baigia rengtis priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ siuntimui į Ukrainą. Tikimasi, kad Pentagonui ir Baltiesiems rūmams pritarus šiam planui, šios oro gynybos sistemos į Ukrainą bus pristatytos artimiausiu metu.
„Negaliu patvirtinti spaudos pranešimų apie „Patriot“ tiekimą Ukrainai. Visada skaidriai informuojame apie ginklų paketus, kuriuos siuntėme ir siųsime Kyjivui“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, paklaustas apie oro gynybos sistemų įtraukimą į naująjį karinės pagalbos paketą.
Tačiau jis pabrėžė, kad Vašingtonas vis dėlto rengia dar vieną pagalbos paketą, kuriame pirmenybė teikiama oro gynybos sistemoms.
Partizanai Berdianske paliko rusų barakus be elektros
Partizanai laikinai okupuotame Berdiansko mieste Zaporižios srityje susprogdino transformatorinę pastotę, iš kurios buvo tiekiama elektros energija rusų okupantų kareivinėms, praneša „Unian“.
Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, incidentas įvyko antradienį vakare. Nežinomi asmenys trotilu susprogdino transformatorinę pastotę ir perdavimo linijos stulpą.
Pastotė tiekė elektros energiją Kosos mikrorajonui, kuriame buvo dislokuoti Rusijos kariuomenės mobilizaciniai daliniai. Dėl sprogimo jų kareivinės liko be elektros. Pažymima, kad po to rusų okupantai padidino patikrinimų skaičių, tačiau partizanų nerado.
„Nacionalinio pasipriešinimo centras pažymi, kad tokį sabotažą vykdo patyrę kariškiai. Kartu raginame nepasirengusius žmones saugotis pavojaus ir, jei įmanoma, palikti laikinai okupuotas teritorijas“, – pažymima pranešime.
Kitas atnaujinimas po 30 s.
