Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
Per plataus masto karą su Ukraina Rusija jau prarado 156 990 karių, 3 448 tankus, 6 742 šarvuočius, 2 107 bepiločius orlaivius ir 304 lėktuvus.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.
Štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė likvidavo 870 rusų karius.
Analitikai: Rusija ruošiasi atnaujinti puolimą Vuhledare
Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolamąsias operacijas netoli Vuhledaro, Donecko srityje, tačiau, pasak Karo tyrimų instituto analitikų, nuolatinės personalo ir amunicijos problemos gali dar labiau apsunkinti jų veiksmus.
Institutas priminė, kad kovo 8 d. Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinės kariuomenės 136-oji motorizuotoji šaulių brigada socialinėje žiniasklaidoje paskelbė kreipimąsi į Rusijos karinę vadovybę su prašymu suteikti daugiau artilerijos šaudmenų prieš jiems pakeičiant Ramiojo vandenyno laivyno 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą netoli Vuhledaro ir vykdant antžemines atakas šiame rajone.
Pažymima, kad 155-oji jūrų pėstininkų brigada patyrė katastrofiškų nuostolių per tris savaites trukusį vasario mėnesio puolimą siekiant užimti Vuhledarą.
Analitikai mano, kad Rusijos kariai greičiausiai rotuoja 136-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kad pakeistų smarkiai nusilpusį dalinį, tikėdamiesi atnaujinti puolimą prie Vuhledaro. Kartu ISW ekspertai nemano, kad rotacija padės rusams padidinti savo puolamąjį potencialą šiame rajone.
„136-oji motorizuotoji šaulių brigada vargu ar pasieks taktinių laimėjimų prie Vuhledaro, kurių 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai, 40-ajai jūrų pėstininkų brigadai ir kitoms rusų formuotėms nepavyko pasiekti laimėjimų per kelis mėnesius trukusį pasirengimą puolimui šiame rajone.
Dideli technikos nuostoliai ir tebesitęsiančios problemos su artilerija greičiausiai neleis Rusijos pajėgoms įgyti reikšmingų taktinių pranašumų, jei jos nuspręstų atnaujinti puolamąsias operacijas šiame rajone“, – teigiama instituto pranešime.
ISW mano, kad galimo puolamųjų veiksmų atnaujinimo prie Vuhledaro priežastis gali būti vidiniai procesai Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
Padidėjo į Ukrainą paleistų raketų skaičius: Generalinis štabas paskelbė naujus duomenis
Per pastarąją parą išaugo rusų paleistų į Ukrainą raketų skaičius. Jei anksčiau buvo pranešta apie 84 raketas, tai iki penktadienio ryto okupantai į Ukrainą paleido jau 95 raketas. Ukrainos oro gynybos sistemos sunaikino 34 iš jų.
Rusija taip pat surengė 31 antskrydį ir iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų paleido 65 sviedinius, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Per pastarąją parą Rusija surengė dar vieną masinį raketų smūgį mūsų valstybės kritinės infrastruktūros objektams ir civilių gyventojų namams. Rusijos agresorius neatsisako savo ketinimų dėl Ukrainos okupacijos. Priešas ir toliau naudoja teroro taktiką, taip šiurkščiai pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas. Per pastarąsias paras priešas paleido 95 įvairaus tipo raketas. Trisdešimt keturias raketas sunaikino mūsų gynėjai“, – teigia Generalinis štabas.
Ten pat pranešama, kad priešas panaudojo 8 „Shahed-136“ tipo bepiločius orlaivius, iš kurių pusė buvo numušta.
Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad naujos raketų atakos grėsmės lygis visoje Ukrainoje išlieka aukštas.
Raketų smūgis Ukrainai: ISW įvardija pagrindinį V.Putino tikslą
Ketvirtadienį Rusija įvykdė masinę raketų ataką prieš Ukrainą, vykdydama propagandinę kampaniją savo šalies viduje ir siekdama pralinksminti rusus.
Pasak JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, nors ketvirtadienį vykdytas masinis Ukrainos apšaudymas buvo didžiausia 2023 m. Rusijos oro ataka, realios naudos mūšio su Ukraina lauke jis nedavė.
„Kremlius tikriausiai sąmoningai paleido raketas, kurių Ukrainos oro gynybos sistema negali numušti, kad pasiektų rezultatų Rusijos informacinėje erdvėje, nepaisant sumažėjusių tokių raketų atsargų“, – teigiama leidinyje.
Wikipedia.org nuotr./Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“
ISW pažymi, kad Rusijos informacinėje erdvėje Rusijos gynybos ministerija Ukrainos apšaudymą pateikia kaip „atsaką į teroristinius išpuolius“, tikriausiai turėdama omenyje tariamą kovo 2 d. „įsiveržimą“ į Briansko sritį. Tokiu būdu Kremlius sumanė nuraminti Rusijos prokarinius ir ultranacionalistinius sluoksnius, kurie reikalavo iš V.Putino keršto.
Anksčiau Rusijos tinklaraštininkai ir propagandistai taip pat kritikavo V.Putiną už nerezultatyvias raketų atakas ir už tai, kad vasario ir kovo pradžioje Ukraina vis dar „nesušalo“.
„Putinas tikriausiai bandė kompensuoti šiuos naratyvus dar viena raketų ataka, panašia į tą, kurią Rusija įvykdė 2022 m. rudenį, panaudodamas pažangias raketas, kad padarytų tam tikrą žalą Ukrainai. Vis dėlto Rusijos tinklaraštininkai naujausius smūgius palaikė ne per daugiausiai, pažymėdami, kad Kremliui reikia iš esmės keisti savo taikinių nustatymo metodą, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina prisitaikė prie nusistovėjusio atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą modelio“, – rašo ISW ekspertai.
Kitas atnaujinimas po 30 s.
