Kilometrinė eilė prie Sakartvelo pasienio Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė, šeštadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę automobilių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto.
Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“.
Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi.
BBC skelbė, kad judėjimas per sieną vyksta labai lėtai ir kai kurie žmonės eilėje laukia daugiau nei 20 valandų. Pasak britų nacionalinio transliuotojo, ši automobilių eilė siekė apie dešimt kilometrų.
BBC taip pat pranešė, kad pastarosiomis dienomis, palyginti su praėjusia savaite, dvigubai padaugėjo sieną iš Rusijos į Suomiją kertančių asmenų.
Per prievartą stūmė į autobusą Į viešumą kyla istorijos ir užfiksuoti kadrai, kad mobilizacija Rusijoje nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų Kremlius.
BBC šeštadienį rašė apie užfiksuotą situaciją Rusijos Omsko mieste. Čia vaizdo kamera buvo užfiksuotas susistumdymas tarp pareigūnų ir vyrų, kurie buvo pašaukti į kariuomenę.
Fight breaks out in the city of Omsk among men who’ve been drafted and local police forcing them onto buses. Draftees called on the police to come die with them in the trenches.
📹 Omsk Civil Association pic.twitter.com/bms9YeYlMo
— Jake Cordell (@JakeCordell) September 24, 2022 Šį vaizdo įrašą paskelbė naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas.
Jame matyti, kaip pareigūnai per prievartą šauktinius bando įstumti autobusą. Tuo metu, pasak žurnalisto, šauktiniai pareigūnams šaukė, kad ir jie prisidėtų prie mobilizuotų karių ir kartu su jais vyktų į mirtį.
Tuo metu Kremliaus Žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas viešai paskelbė, kad raštu kreipėsi į gynybos ministrą Sergejų Šoigu su prašymu „skubiai išspręsti“ mobilizacijos problemas.
Jo paskelbtoje „Telegram“ žinutėje buvo kritikuojamas išimčių taikymo būdas ir išvardyti keli netinkamo šaukimo atvejai, įskaitant slaugytojų ir akušerių, neturinčių karinės patirties, šaukimo į kariuomenę atvejus.
„Kai kurie (verbuotojai) šaukimo dokumentus įteikia 2 val. nakties, tarsi manytų, kad visi mes vengiame šaukimo į kariuomenę“, – rašė jis.
VIDEO: Kilometrinės eilės Rusijos pasienyje ir karštligiškas noras pasprukti nuo mobilizacijos
Kremliui priekaištauja ir propaganda Tuo metu britų leidinys „The Guardian“ atkreipia dėmesį, kad Kremliui priekaištus žarsto ir pati Kremliaus propaganda.
Pasak leidinio, prokremliško naujienų kanalo RT redaktorė Margarita Simonian „Telegram“ tinkle išreiškė pyktį, kad šaukimo į kariuomenę dokumentus pareigūnai siunčia ne tiems vyrams, o visoje Rusijoje didėja nepasitenkinimas dėl karinės mobilizacijos.
„Buvo paskelbta, kad eiliniai gali būti verbuojami iki 35 metų amžiaus. Šaukimai keliauja ir 40-mečiams“, – piktinosi RT vyriausioji redaktorė.
„Jie įsiutina žmones, tarsi tyčia, tarsi iš keršto. Tarsi juos būtų pasiuntęs Kyjivas“, – toliau piktinosi ji.
Dar tos pačios dienos vakare, kai buvo paskelbta apie mobilizaciją, Rusijoje kilo protestai. Tuomet pareigūnai visoje šalyje suėmė daugiau nei 1000 protestavusių žmonių.
VIDEO: Kremliaus atstovo sūnus neketina atvykti į nurodytą įstaigą dėl karinio šaukimo mobilizuotis
Sugriežtino bausmes Vos prieš kelias dienas dalinę mobilizaciją paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė pataisas, kuriomis sugriežtinamos bausmės už savanorišką pasidavimą į nelaisvę ir atsisakymą kovoti – už tai nuo šiol gali būti baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Remiantis šiomis Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu bus baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekė 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
Naujasis teisės aktas buvo skubiai priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
