Aa A + A – Atstatyti
Skaitykite vėliau
Pranešti klaidą
Tie, kurie nepalaikė okupacinės valdžios, turėjo palikti miestą dėl savo saugumo. Tie, kurie liko, patiria nuolatinį spaudimą.
„Tarp žmonių jaučiamas tam tikras nerimas, bet ne dėl galimų karo veiksmų, o dėl nepasitikėjimo vieni kitais. Prasidėjus karui, žmonės, kurie laukia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaisvinimo, vadinami „laukiančiaisiais“, ir dabar jie yra medžiojami“, – sako Ilja.
Prasidėjus plataus masto karui, rusai ypač atkakliai bando primesti „rusų pasaulį“. Ypatingas dėmesys skiriamas moksleiviams. Suaktyvėjo ir vaikų karinės-patriotinės organizacijos.
Pasak Simferopolio gyventojo, okupuotame Kryme jaučiamas tam tikras rusiškos propagandos boikotas, tačiau jis nėra toks masinis, kaip norėtųsi. Rusija bando pakeisti pusiasalio demografinę padėtį, apgyvendindama jį rusų kariškiais ir jų šeimomis.
Kaip sako Ilja, sudėtingiausia situacija yra su tais Krymo gyventojais, kuriems okupacijos metu sukako 16 metų, jiems prievarta buvo išduoti rusiški pasai, kito pasirinkimo nebuvo.
Okupacijos metu rusišką pasą gavę jaunuoliai dabar yra priversti įrodinėti savo Ukrainos pilietybę ir mėnesių mėnesius laukti laikinų dokumentų, kad galėtų įvažiuoti į Ukrainą.
Krymo okupacija 2014 m. kovo mėn. įvedus kariuomenę Rusija aneksavo Ukrainos Krymą ir surengė „referendumą“ dėl apsisprendimo. Savarankiškai pasiskelbusi Krymo valdžia pareiškė, kad 96,77 proc. gyventojų pasisakė už Krymo prijungimą prie Rusijos.
Taip Kremliuje buvo pasirašytas vadinamasis „susitarimas“ dėl Krymo ir Sevastopolio priėmimo į Rusijos Federaciją. Vakarų šalys nepripažįsta Krymo aneksijos ir Rusijos Federacijai taiko įvairias ekonomines sankcijas.
Anksčiau amerikiečių generolas Benas Godgesas sakė, kad jei Ukrainos kariuomenė gaus reikiamos ginkluotės iš šalių partnerių, Krymas gali būti išvaduotas iš okupantų iki vasaros pabaigos.
