Ligų prevencija Lietuvoje dar vis nepakankama

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra.

Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė. Šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistemoje vis svarbesnis rodiklis tampa gebėjimas veikti ir reaguoti proaktyviai, t. y. užbėgti ligai už akių, kol ji dar neprasidėjo, o jei prasidėjo – tai tėra pradinė jos stadija, o tai reiškia, kad medicina gali sėkmingai spręsti šią problemą. Puiki tam siūloma priemonė – nemokamos prevencinės programos.

Šiuo metu Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei  širdies ir kraujagyslių ligų.

„Prevencinių programų patikra nereikalauja daryti jokių žygdarbių. Norėdamas pasitikrinti pagal prevencines programas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, ligonių kasų duomenimis, pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau to nepakanka.

Ligonių kasos primena, kad pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal minėtą programą 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama nuo 50 m. iki 69 m. (imtinai) vyrams ir rizikos grupės vyrams nuo 45 m. kas 2 arba 5 metus (paslaugos teikimo periodiškumas priklausomai nuo prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentracijos kraujyje  ir amžiaus).

„Visiems pacientams sakome – tyrimai užtrunka labai trumpai. Patikėkite, tie trumpi, nepatogūs pojūčiai, tokie, kaip pavyzdžiui, atliekant krūtų mamogramą, greitai pasimiršta. Neretai šie tyrimai žmonėms, šeimoms išgelbėja gyvenimus“, – sako šeimos gydytoja Elena Šakelienė ir džiaugiasi kiekvienu atėjusiu pasitikrinti savo pacientu.

Jei žmogus nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau jaučia tam tikrus simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos, turi nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris priims sprendimą ir prireikus atliks būtinus tyrimus.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet joms skirta net 30,8 mln. eurų, o tai net 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje vykdomas nemokamas ligų prevencijos programas rasite čia.

Infografiką galite atsisiųsti iš čia.

Daugiau infografikų rasite čia.

SAM ir VLK informacija