Kaip antradienį pranešė Lietuvos mokslų akademija, humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.
„Buvo kreipiamas dėmesys ne tik kiek pats mokslininkas yra individualiai nuveikęs, bet ar yra savo darbais sukūręs mokyklą, ar turi pasekėjų savo tyrimuose“, – BNS sakė premijas skyrusios komisijos humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė Dalia Klajumienė.
Socialinių mokslų srityje įvertinta Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai“.
Gamtos mokslų srities laureatais tapo Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose“ bei Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai“.
Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse skirta viena premija. Ja įvertinti Virginijus Feiza ir Dalia Feizienė už darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra“.
„Šis darbų ciklas yra svarbus įnašas į šiuolaikinį mokslą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos primininkas Gintautas Tamulaitis
Technologijos mokslų srityje apdovanotas Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai sudaro 38 tūkst. 220 eurų.
Iš viso konkursui buvo pateikti 27 mokslo darbai humanitarinių, socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, technologijos mokslų srityse.
„Buvo konkurencija didelė (…), 27 darbai, kurie kandidatavo gauti premijas“, – sakė komisijos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.
Pasak jo, iš pateiktų mokslinių darbų septyni buvo humanitarinių mokslų srityje, keturi – socialinių, penki – gamtos, taip pat penki – medicinos ir žemės ūkio mokslų srityje. Technologijos mokslų srityje pateikti šeši darbai.
„Išskirtinė konkurencija šiemet buvo technologijos mokslų srityje. Faktiškai visi technologijų premijoms pateikti darbai fokusuojasi į realius taikymus, į praktinius uždavinius“, – pažymėjo komisijos mokslinis sekretorius Gintautas Dzemyda.
Z. Dabkevičiaus teigimu, šiemet naujovė buvo tai, jog teikiant premijas į skirtingas kategorijas išdėstyti socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.
Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.
Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos.
