Spalio pabaigoje J.Small liudijo Europos Parlamento Specialiajame COVID-19 pandemijos komitete.
Netrukus po to socialiniuose tinkluose paplito klaidinantys teiginiai apie tai, kad „Pfizer-BioNTech“ esą žinojo, kad jų kuriama vakcina neužkirs kelio ligos plitimui, o žmonės buvo raginami skiepytis „be reikalo“.
Facebook nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
Apsaugo nuo sunkios ligos formos Vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupė žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos.
Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer-BioNTech“ vakcinos tyrime, pradinėje jo stadijoje tarp gavusių placebą ir vakcinuotų asmenų, koronavirusu turėjo užsikrėsti arti 200 žmonių.
Klinikinių tyrimų metu „Pfizer-BioNTech“ gamintojų vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.
„Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą siekė apie 80 proc., rodo Statistikos departamento atlikta duomenų analizė, kurią pristatė mokslininkai Jonas Bačelis ir Aurelija Žvirblienė.
Ši vakcina buvo veiksminga saugantis ir nuo komplikacijų bei mirties.
Vertinant statistinius duomenis, matyti, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcina paskiepyti gyventojai užsikrėtę koronavirusu kur kas rečiau patenka į ligonines, nei išvis neskiepyti.
Nuo 2021 metų gruodžio 14 dienos, kai prasidėjo skiepijimo kampanija JAV, iki rugpjūčio 14 dienos, skiepai sumažino skiepytų medicinos darbuotojų užsikrėtimus 80 proc., palyginti su nevakcinuotais medicinos darbuotojais.
Kitos Europoje ir JAV registruotos vakcinos taip pat efektyviai apsaugo nuo koronaviruso.
AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 pacientai Indijoje
Vieni pirmųjų Pagal galiojančią tvarką, vakcinos nuo koronaviruso buvo patvirtintos skubiam naudojimui ir tai padaryta tik atlikus visas reikalingas procedūras bei daugybę tyrimų.
Galutinai registruoti vakcinas galima turint pusės metų stebėjimo duomenis.
Praėjusių metų rugpjūtį Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) galutinai patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.
FDA leidimas skubiam vakcinų naudojimui išduodamas tik po to, kai su jomis atliekami trijų fazių medicininiai tyrimai su savanoriais ir daugybė lygių išsamių patikrų.
Išdavus leidimą toliau atidžiai stebimas vakcinų poveikis ir registruojami galimi šalutiniai reiškiniai.
Gruodžio 11 dieną FDA ekspertų komitetas rekomendavo patvirtinti „Pfizer-BioNTech“ vakciną. Netrukus po to JAV buvo pradėtas vakcinacijos procesas.
Europos Sąjunga (ES) atsakinga už tai, kad šalys gautų saugias ir veiksmingas vakcinas nuo COVID-19.
Europos vaistų agentūrai (EMA) atlikus vertinimą ir pasikonsultavus su ES valstybėmis narėmis, Europos Komisija patvirtina vakcinas nuo COVID-19.
Pirmosios vakcinos pradėtos naudoti 2020 metų pabaigoje.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./COVID-19 pacientai atvežami į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę
Kas būtų be skiepų? JAV Indianos pagrindinio urbanistinių tyrimų universiteto ekonomikos profesorė Sumedha Gupta kartu su kolegomis sukūrė tyrimo modelį, leidžiantį prognozuoti, kiek šalyje nuo koronaviruso būtų mirę žmonių, jei nebūtų išrastos vakcinos.
Modelyje lyginami aukšti ir žemi skiepijimo rodikliai.
Atlikdami analizę, mokslininkai atsižvelgė į rodiklius, turinčius įtakos koronaviruso plitimo greičiui, pavyzdžiui, oro sąlygas, gyventojų tankio skirtumus, sezoninius socialinio elgesio pokyčius ir nefarmacines intervencijas, tokias kaip karantinas, privalomos kaukės, pramogoms ir verslui taikomi ribojimai.
Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad imunitetas nesusidaro iš karto – tam reikia laiko.
Modelis ganėtinai tiksliai apskaičiavo, mirčių skaičiaus prognozės nuo realios situacijos skyrėsi vos 2 procentais.
Tuomet modelyje buvo „išjungtas“ vakcinacijos efektas, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek mirčių galėtų nusinešti virusas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo vakcinacijos šalyje starto iki gegužės 9 dienos vien JAV vakcinos išgelbėjo 140 tūkst. gyvybių.
Visiškai sustabdyti viruso perdavimo nežadėjo „Pfizer-BioNTech“ vakcinų gamintojas niekada nežadėjo, kad koronaviruso perdavimas bus visiškai sustabdytas – grupinio imuniteto reikėjo tam, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi visuomenės nariai, senjorai bei sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat, kad ligoninėse būtų išvengta perkrovų, nes susirgę skiepyti asmenys ligą ištveria gerokai lengviau.
Europos Parlamente vykusio posėdžio metu „Pfizer“ atstovės buvo paklausta, ar kompanija tikrino savo sukurtos vakcinos galimybes sustabdyti viruso perdavimą.
J.Small atsakė, kad bendrovė to nedarė.
Robas Roosas, Nyderlandams atstovaujantis Europos Parlamento narys, per posėdį uždavęs J.Small klausimą apie užkrato stabdymą, vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: #Pfizer atstovė pripažįsta: #vakcina niekada nebuvo išbandyta, siekiant išsiaiškinti jos galimybes sustabdyti užkrato perdavimą. „Skiepytis dėl kitų“ visada buvo melas. Vienintelis #COVID paso tikslas: priversti žmones pasiskiepyti. Pasaulis turi žinoti. Pasidalinkite šiuo vaizdo įrašu!“, – paskelbė europarlamentaras.
Nors R.Roosas ir daugelis kitų ėmė platinti šią žinutę kaip naujieną, farmacijos bendrovė niekada neteigė, kad vakcinos visiškai sustabdys plitimą ar kad tokie tyrimai išvis buvo atliekami.
„Pfizer“ ir Vokietijos vakcinų gamintojos „BioNTech“ finansuotame tyrime, paskelbtame „New England Journal of Medicine“ 2020 metų gruodžio 10 dieną, nenurodyta duomenų apie vakcinos veiksmingumą mažinant viruso perdavimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
