Aa A + A – Atstatyti
Skaitykite vėliau
Pranešti klaidą
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos regioninė valdyba „Šiaurė“, gruodžio 30 d. O.Macijevskis ir dar keturi kariai susigrūmė su gausesnėmis priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse.
Apie 12 val. vidurdienį ryšys su Oleksandru dingo. Pastiprinimui į jų pozicijas nepavyko prasiveržti dėl nuolatinės minosvaidžių ugnies ir smarkios šaulių ginklų ugnies.
„Nežinome to mūšio detalių iki galo. Nežinoma, kas ir kaip žuvo, nežinoma, kaip Oleksandras pateko į nelaisvę, liudininkų, deja, neliko, visi žuvo arba dingo be žinios“, – sakoma Teritorinės gynybos pajėgų pranešime.
Oleksandro motina, jo sūnus Michaila ir jo padalinio kariai atpažino Oleksandrą neseniai viešumoje pasirodžiusiame egzekucijos įraše.
O.Macijevskis gimė 1980 m. Moldovoje, kur jo motina buvo pagal paskyrimą išsiųsta dirbti į batų fabriką. Ten Oleksandras vėliau baigė vidurinę mokyklą ir elektrotechnikos koledžą. Vėliau šeima grįžo į Nižyną, jo gimtinę.
Iki 2022 m. vasario mėnesio Oleksandras dirbo pagal savo profesiją. Jau pirmą karo dieną jis pamėgino užsirašyti į kariuomenę, tačiau jam buvo atsakyta. Tada jis padėjo statyti įtvirtinimus, saugojo kelio postą, ruošė Molotovo kokteilius ir vėl atkakliai prašėsi į ginkluotąsias pajėgas.
Kovo 11 d. jis buvo įtrauktas į Nižyno teritorinės gynybos batalioną. Oleksandras uoliai mokėsi karybos ir buvo paskirtas snaiperiu.
Gruodžio mėnesį, kai batalionas ruošėsi išvykti į rytus, Oleksandras nesakė motinai, kad vyks į aktyvios kovos zoną, nes nenorėjo, kad ji nerimautų.
Gruodžio 29 d. Oleksandras paskutinį kartą kalbėjosi telefonu su motina. Sausio 7 d. telefonas vėl „atsidūrė ryšio zonoje“, tačiau tai buvo jo bendražygiai, skambinusieji pranešti šeimai apie jo mirtį.
Vasarį, per apsikeitimą žuvusiųjų kūnais, O.Macijevskio palaikai buvo perduoti Ukrainos pusei. Vasario 14-ąją jis buvo palaidotas gimtinėje. O dabar, prieš kelias dienas, motina savo akimis pamatė, kaip jos sūnus žuvo.
