Nuo rugsėjo 16 dienos Iraną drebina protestai, prasidėję dėl dorovės policijos piktnaudžiavimo savo įgaliojimais ir panaudoto smurto, sukėlusio 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtį.
Beveik tris mėnesius trunkantys visuomenės protestai tiek Irane, tiek visame pasaulyje išaugo į pasipriešinimą dabartiniam režimui. Iki šiol brutaliais metodais malšinusi protestus Irano valdžia sudarė įspūdį, kad yra pasiruošusi priimti griežtai santvarkai nebūdingų nuolaidų.
Praėjusį ketvirtadienį Irano generalinis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeris pareiškė, kad Irano parlamentas ir teismai persvarsto šalies įstatymą dėl privalomo hidžabo dėvėjimo.
Šeštadienį žiniasklaidoje ir vėl pasirodė jo pranešimas, kuriuo jis informavo, kad Irano dorovės policija buvo išformuota, ir pridūrė, jog žmonių elgsenos moralumą šalyje toliau vertins teismų sistema.
Tačiau sekmadienį arabų kalba transliuojanti valstybinė televizija „Al-Alam News“ paskelbė, kad dorovės policija nėra M.J.Montazerio atsakomybėje, o užsienio žiniasklaida jo komentarus pateikė kaip protestų išprovokuotą „Islamo Respublikos atsitraukimą nuo savo pozicijos hidžabo ir religinės moralės klausimais“.
Pasak „Al-Alam News“, paviešinta informacija yra tik užsienio žiniasklaidos priemonių vykdoma generalinio prokuroro žodžių interpretacija.
„Nė vienas Irano Islamo Respublikos pareigūnas nepasakė, kad moralės policija buvo panaikinta“, – sekmadienį paskelbė „Al-Alam News“.
Irano protestų dalyvė: Mums, protestuotojams, nebesvarbus hidžabo įstatymas
Jei informacija būtų patvirtinta, nėra jokių garantijų, kad dorovės policijos išformavimas padėtų sustabdyti protestus, kurių dalyvės degina galvos apdangalus ir jau beveik tris mėnesius viešumoje rodosi neprisidengusios.
„Tai, kad vyriausybė nusprendė panaikinti dorovės policiją, nereiškia, kad protestai baigsis“, – teigė viena iranietė BBC „Newshour“ programai.
„Net vyriausybės teiginio, kad hidžabas yra asmeninis pasirinkimas, nepakanka. Žmonės žino, kad su tokia valdžia Iranas neturi ateities. Vis daugiau žmonių iš įvairių Irano visuomenės frakcijų, nuosaikiųjų ir tradicinių, palaikys moteris, norinčias įgyti daugiau teisių.“
Kita moteris, protesto dalyvė, BBC sakė: „Mums, protestuotojams, nebesvarbus hidžabo įstatymas. Revoliucija yra tai, ką mes turime. Hidžabas buvo jos pradžia ir mes nenorime nieko mažiau nei mirties diktatoriui ir režimo pakeitimo.“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas CBS naujienų laidoje „Face the Nation“ teigė, kad Irano dorovės policijos panaikinimas gali būti „teigiamas dalykas“, ir gyrė „nepaprastą Irano jaunimo, ypač moterų, kurios vadovavo šiems protestams, drąsą“.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ieva Koreivaitė
Per 42 metus nėra dariusi nuolaidų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė, politikos mokslų daktarė Ieva Koreivaitė portalui 15min detaliau paaiškino apie Irane galiojantį aprangos kodą ir kuklumo normų laikymąsi užtikrinančią dorovės policiją.
Pasak politologės, kuklios islamiškos aprangos reglamentas Irane buvo įvestas 1981 m. Tuo pat metu sukurtos ir viešąją tvarką prižiūrinčios institucijos – įvairios, skirtingo pavaldumo jėgos struktūros, kurios patruliavo gatvėse ir prižiūrėjo ne tik moterų, bet ir vyrų aprangą bei kontroliavo lyčių segregacijos reikalavimo laikymąsi viešumoje.
Šiandien Irano gatvėse patruliuoja „Gašt-e eršad” – 2006 m. įsteigta dorovės policija. I.Koreivaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu pasigirdę svarstymai apie dorovės policijos išformavimą, atšaukimą iš gatvių nėra nauji.
„Prezidentavimą pradėjus nuosaikių pažiūrų prezidentui Hassanui Rouhani kuriam laikui gatvių patruliavimas taip pat buvo atšauktas, tačiau vėliau grąžintas ir nuo to laiko vis stiprinamas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Irane
Prieš pat Mahsa Amini mirtį konservatyvių pažiūrų dabartinis Irano prezidentas Ebrahimas Raisi informavo, kad viešosiose erdvėse įdiegta veidų atpažinimo sistema ir bus griežtinamos su hidžabu susijusios taisyklės: valstybės tarnautojos, kurių apranga socialinių tinklų nuotraukose neatitiks islamiškų reikalavimų, bus atleidžiamos iš darbo, o moterys, kurios dalinsis vaizdo medžiaga be islamiško hidžabo, bent metams neteks socialinių garantijų. Skirtingais Irano politiniais etapais kito ir dorovės policijos galia bei matomumas“, – pasakojo I.Koreivaitė.
I.Koreivaitė: jei įstatymas liks galioti, dorovės policijos atšaukimas tereikš jos pakeitimą kita priežiūros institucija.
Politikos mokslų daktarė taip pat pastebėjo, jog prasidėjus protestams dorovės policija tapo mažai matoma, nes valdžios institucijos suprato, jog jos matomumas tik kursto protestuotojų aistras.
Tačiau I.Koreivaitė nėra tikra, kaip rimtai reikėtų vertinti Irano generalinio prokuroro M.J.Montazerio pareiškimą apie dorovės policijos išformavimą. Politologės teigimu, jis kaip teisminės valdžios atstovas neturi galimybės reformuoti dorovės policijos, kuri priklauso vykdomosios valdžios struktūrai ir yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Iš ten, deja, joks pranešimas nepasirodė.
„Negana to, kukli islamiška apranga yra įtvirtinta įstatymais, kurie gali būti pakeisti tik parlamente. Nors buvo užsiminta, jog svarstymai gali vykti, kiek žinau, jie neprasidėjo. Svarbu pabrėžti, kad, jei įstatymas liks galioti, dorovės policijos atšaukimas tereikš jos pakeitimą kita priežiūros institucija”, – sakė I.Koreivaitė.
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Protestuotojai Irane
Pasirodęs pranešimas apie dorovės policijos išformavimą ar planą peržiūrėti bei pakeisti hidžabo įstatymą I.Koreivaitei panašus į vyriausybės taktiką atitraukti žmones iš gatvių, jog jie neprisijungtų prie protestų ir streikų, į kuriuos kviečia opozicija.
„Viso to nevertinu kaip signalo apie Irano valdžios liberalizavimąsi“, – sakė ji.
Anot politologės, natūralu, kad, matydama ateinančią naują protestų bangą, protestuotojų remobilizaciją ir jų išbandomas naujas protesto formas, Irano vyriausybė bando manevruoti.
„Vis tik tai, kad aukšto rango Irano valstybės pareigūnas padaro tokį pranešimą, savaime neturi precedento. Islamo Respublika per 42 metus nėra dariusi nuolaidų protestuotojams, ypač tada, kai gatvėse vyksta neramumai“, – komentavo I.Koreivaitė.
Ekspertės vertinimu toks valdžios pareiškimas labiau įkvėps, o ne nuramins protestuotojus. Pasak jos, pagrindinis šių protestų tikslas „nėra nei dorovės policijos patraukimas iš gatvių ir net ne hidžabo įstatymo keitimas, o visuomenės poreikis, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios problemos“.
Problemų, su kuriomis šiuo metu susiduriama Irane, nemažai: moterų teisių ir lyčių vaidmenų klausimas, didžiulis jaunimo nedarbas, valdančiųjų nekompetencija kiekviename ekonomikos sektoriuje, korupcija bei Irano užsienio politikos sukeltos pasekmės ekonomikai.
„Protestuotojų tikslai nėra net iš dalies patenkinti“, – pabrėžė I.Koreivaitė.
„AFP“/„Scanpix“/Irano prezidentas Ebrahimas Raisis
Silpnumo ženklas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojasdocentas Vladas Sirutavičius Irano vyriausybės pareiškimus vertina kaip siekį sumažinti protestuotojų skaičių.
„Kai vyriausybės imasi „švelninančių“ priemonių ar nuolaidų politikos, jos siekia atskirti nuosaikius protesto dalyvius nuo radikalų. Nors įprastai tokia nuolaidų politika derinama su represine, kuri nukreipta į pačius aktyviausius ir radikaliausius protestuotojus“, – teigė jis.
Politologas pastebėjo, jog ketinimas persvarstyti hidžabo įstatymą, greičiausiai, orientuotas į moteris ir pasauliečius, tikintis, jog pavyks juos atitraukti nuo protestų.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladas Sirutavičius
„Kodėl moterims? Sprendžiant iš pranešimų spaudoje, žiniasklaidos, paprastai vakarietiškos, o tas nereiškia, kad objektyvios, greičiau priešingai, suinteresuotos – būtent jos yra aktyviausios protestų dalyvės“, – sakė V.Sirutavičius.
Pasak V.Sirutavičiaus, tokia valdžios strategija gali jai duoti palankių rezultatų – dalis nuosaikesnių protestuotojų gali pasitenkinti nuolaidomis.
„Tačiau būna ir priešingai – protestuotojai, aktyvistai nuolaidas gali aiškinti kaip valdžios silpnumo ženklą, todėl reikalavimai gali radikalizuotis, o protestas įgauti pagreitį“, – pastebėjo jis.
