Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo, politologo Vyčio Jurkonio, pasauliui šis laimėjimas siunčia žinutę apie reikšmingą kovą už žmogaus teises regione, vis dėlto komisija pasirinko geopolitiškai atsargų variantą.
Akcentas – žmogaus teisėms regione be geopolitinio konteksto „Aš džiaugiuosi, kad Nobelio taikos premija skiriama pripažintoms žmogaus teisių organizacijoms ir kolegoms, su kuriais teko ir tenka dirbti. Premija akcentuoja tiek žmogaus teisių svarbą, tiek nesmurtinio pobūdžio pasipriešinimą, o kartu ir aiškiai rodo supratimą, kad ši kova Rytų Europoje yra itin svarbi“, – tvirtina V.Jurkonis.
Nors toks pripažinimas turėtų įkvėpti ir kitus pilietinių teisių gynėjus Baltarusijoje bei visame regione, kartu pašnekovas mano, kad premijos komisija akivaizdžiai vengė geopolitikos konteksto, todėl premijas gavo tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žmogaus teisių gynėjai.
„Lygiai taip pat, regis, buvo pabijota būti per daug politiškiems, nes išankstiniuose vertinimuose dažniausiai skambėjo Volodimiro Zelenskio, Sviatlanos Cichanouskajos ir Aleksejaus Navalno pavardės. Žmogaus teisių gynėjai yra neabejotinai verti premijos, bet vertinant visus nominantus, matyt, sąmoningai pasirinktas atsargesnis variantas“, – komentuoja V.Jurkonis.
Žmogaus teisių gynėjai yra neabejotinai verti premijos, bet vertinant visus nominantus, matyt, sąmoningai pasirinktas atsargesnis variantas.
A.Beliackis – ne kartą pasižymėjęs žmogaus teisių bendruomenėje Jo teigimu, A.Beliackis neabejotinai yra vienas labiausiai patyrusių Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės lyderių. Nors geriausiai žinomas kaip 1996 m. įkurto žmogaus teisių centro „Vesna“ vadovas ir veidas, jis yra nusipelnęs ir kaip vienas aštuntojo dešimtmečio viduryje kilusio baltarusių demokratinio judėjimo iniciatorių.
Ne kartą Nobelio taikos premijai siūlytas ir kitomis premijomis žmogaus teisių srityje apdovanotas A.Beliackis šiuo metu yra politinis kalinys. Žinomas pilietinės visuomenės veikėjas buvo suimtas ir įkalintas po 2020 m. Baltarusijoje įvykusių protestų, prasidėjusių po Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo.
Tuomet pranešta, kad rinkimus laimėjo ir šeštajai kadencijai išrinktas ilgametis autoritaras Aleksandras Lukašenka, tariamai įveikęs opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Teikė pagalbą politinių kalinių šeimoms „Šiame kontekste verta prisiminti neseną įvykį, kai 2011 m. Lietuvos ir Lenkijos suteikta informacija Baltarusijai tapo pretekstu nuteisti A.Beliackį savo šalyje. Tąsyk duomenis apie A.Beliackio sąskaitas Minskui perdavė Lenkijos prokuratūra ir Lietuvos teisingumo ministerija“, – prisimena V.Jurkonis.
Tų pačių metų lapkritį jis buvo nuteistas beveik penkeriems metams kalėjimo dėl neva mokesčių vengimo, traktuojant politinių kalinių šeimoms skirtą paramą kaip asmenines pajamas. Vėliau Vilnius ir Varšuva šį žingsnį pripažino klaida ir atsiprašė A.Beliackio artimųjų.
