Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.
„Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.
M.Frederiksen socialdemokratai lapkričio 1-ąją įvykusius parlamento rinkimus laimėjo nedidele persvara.
Naujosios vyriausybės komanda bus pristatyta ketvirtadienį, ją sudarys socialdemokratai, liberalai ir Nuosaikieji, nurodė premjerė.
Su žiniasklaidos atstovais ji kalbėjosi prieš tai apie aljansą informavusi karalienę Margrethe II.
Pasak M.Frederiksen, naujoji vyriausybė turės „daug kompromisų, bet, visų svarbiausia, [ir] daug ambicijų“.
Monarchė užduotį suformuoti vyriausybę M.Frederiksen pavedė lapkričio mėnesį, atskirai susitikusi su 11 kitų parlamentinių partijų lyderiais.
„Esame visiškai naujoje ir neištirtoje teritorijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lundo universiteto politologijos profesorius Robertas Klemmensenas.
„Tai itin netikėta – niekas negalvojo, kad bus įmanoma suformuoti šią vyriausybę“, – pridūrė jis.
„Zuma press“/„Scanpix“/Danijos Nuosaikiųjų partijos lyderis Larsas Lokke Rasmussenas
Už tradicinės politikos ribų Praėjusį kartą socialdemokratų ir liberalų koalicinė vyriausybė gyvavo vos devynis mėnesius 1978–1979 metais.
Tačiau socialdemokratai, kurie dažnai vadovaudavo mažumos vyriausybėms, turi daugiausiai vietų parlamente – 50 iš 179.
Nors ankstesnė M.Frederiksen vyriausybė buvo iš esmės giriama už atsaką į COVID-19 pandemiją, rinkimus išprovokavo vadinamoji audinių krizė, kilusi dėl vyriausybės 2020 metų lapkritį priimto sprendimo skubiai išnaikinti visas Danijos ūkiuose augintas audines – maždaug 15 mln. žvėrelių – baiminantis dėl mutavusios naujo koronaviruso atmainos.
Paaiškėjo, kad tai buvo neteisėta, ir Socialliberalų partija, rėmusi M.Frederiksen mažumos vyriausybę, pagrasino ją nuversti, jei ji nesurengs rinkimų danų pasitikėjimui atgauti.
Tačiau socialliberalai šį žaidimą pralošė ir per rinkimus prarado devynias iš 16 vietų parlamente.
Tuo metu socialdemokratų rezultatai buvo geriausi per du pastaruosius dešimtmečius ir sudarė sąlygas M.Frederiksen derybas dėl koalicijos formavimo pradėti iš galios pozicijų.
M.Frederiksen ir jos socialdemokratai dar prieš rinkimus sakė norintys peržengti tradicinių politinių stovyklų ribas.
Jiems teko derėtis su pagrindine Danijos politinės dešinės partija – liberalais – ir buvusio premjero Larso Lokke Rasmusseno naujai įkurta centro Nuosaikiųjų partija.
Nuosaikieji per rinkimus gavo daugiau kaip 9 proc. balsų ir L.L.Rasmussenas tvirtino norintis būti „tiltu“ tarp kairiųjų ir dešiniųjų.
Pastaraisiais dešimtmečiais Danijos politiką labai veikė kraštutiniai dešinieji, bet per lapkričio rinkimus trys populistinės partijos drauge laimėjo tik 14,4 proc. balsų ir beveik neturėjo įtakos deryboms dėl koalicijos.
