Tokių tyrimų bent jau aš savo profesinėj atminty neatsimenu, galbūt šnipinėjimas dažniau pasitaikantis Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, susijęs su priešiškų valstybių veikla, todėl dabar negalėčiau pasakyt, kokių duomenų reiktų ir ką būtent reiktų nustatyti, kad kategoriškai konstatuoti, jog vienas ar kitas asmuo padarė nusikaltimą“, – žurnalistams penktadienį sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša.
Tyrimą prokuratūra pradėjo pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
„Reiktų pažymėti, kad tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal šį BK straipsnį, nereiškia, kad nustačius vienų ar kitų aplinkybių negali pasikeisti veiksmų kvalifikacija“, – sakė M.Jovaiša.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė, už šnipinėjimą nuteisto A.Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė BNS penktadienį sakė pradėto tyrimo nekomentuosianti.
Liepos viduryje Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva buvo pradėję rinkti medžiagą dėl minėtos asociacijos įsteigimo aplinkybių.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Erika Švenčionienė
M.Jovaišos teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ ir su juo susijusių asmenų veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.
Jis nedetalizavo, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ketinama atlikti. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas taip pat sakė, kad šiuo metu jame įtariamųjų nėra, bet jų gali atsirasti.
„Šiai dienai negalėčiau komentuoti, kokie konkrečiai asmenys, kada ir kokiais klausimais bus apklausiami“, – kalbėjo prokuratūros atstovas.
Tuo metu Kauno apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl A.Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų.
Tyrimo metu bus siekiama nustatyti tikslias aplinkybes, kaip laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis A.Paleckis galėjo pasirašyti minėtos organizacijos steigimo dokumentus elektroniniu parašu.
Pasak M.Jovaišos tyrimai dėl asociacijos veiklos ir jos steigimo yra atskiri, tačiau vėliau gali būti sujungti.
Ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie A.Paleckio įkurto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų veiklą yra perdavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD). Organizacija, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Praėjusią savaitę „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.
Joje dalyvavusi organizacijos vadovė E Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.
E.Švenčionienė kėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E.Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
