Praėjusių metų viduryje Seimas patvirtino sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
Ji įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos.
Susiję teisės aktai dėl tinklo formavimo turi būti priimti iki šių metų balandžio 30-osios.
Reformą kritikuojantis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad pacientams teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas tikrai nepagerės.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris irgi nemano, kad paslaugų kokybė ar prieinamumas įgyvendinus pertvarką pagerės.
Jis akcentavo, kad trūksta gydytojų, o pacientų irgi, matyt, nemažės.
Mažins biurokratinį krūvį gydytojams Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vertinimu, sveikatos apsaugos pertvarka sėkmingai juda į priekį.
Didžiausias progresas padarytas pertvarkant greitosios medicinos pagalbos (GPM) ir Klaipėdos ligoninių tinklą.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arūnas Dulkys
„GMP atveju, šiemet rastas sutarimas su savivaldybėmis, sutvarkyti naujos tarnybos turtiniai reikalai. Klaipėdos universiteto ligoninė yra finišo tiesiojoje, ji savo veiklą pradėjo jau sausio 2 dieną. Ir vienu, ir kitu atveju tai yra sisteminiai pertvarkymai.
2023 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas GMP pertvarkos užbaigimui ir tarnybos startui, sveikatos centrų rajonuose steigimui, paslaugų išsigryninimui ir biurokratinio krūvio gydytojams mažinimui“, – nurodė SAM.
Seime svarstant reformos projektą, A.Dulkys aiškino, kad pokyčiai reikalingi dėl pernelyg didelio šeimos gydytojų darbo krūvio, per mažo dėmesio ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui.
„Mes turime puikius medikus, bet su gydymo įstaigų valdysena yra tikrai negerai. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines“, – kalbėjo jis.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines.
Anot A.Dulkio, reforma siekiama sukurti regioninę, funkcinę sveikatos priežiūrą siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros organizavimo, koordinavimo tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų poreikio planavimo.
Taip pat norima išvystyti bazines, dažniausiai gyventojų naudojamas ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse (per kuriamus sveikatos centrus), siekiant sugrąžinti pacientus į savivaldybes.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antakalnio poliklinika
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtinta nauja – stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka.
Tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kuris negali būti atliekamas ne stacionaro sąlygomis.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas keliais kriterijais:
geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu pacientams; daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė); stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą.
Kėdainių PSPC nuotr. /Kėdainių GMP
Sveikatos sistemos įstatyme numatytas ir pacientų pavežėjimas.
Šios paslaugos galės būti teikiamos nuo 2024 metų liepos 1 dienos.
