Vokietija nustos pirkti rusišką anglį ir rusišką naftą, kadangi Berlynas tikisi panaikinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos po Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą, pranešė „Reuters“.
Anksčiau Rusijos Federacija Vokietijai tiekdavo 40 procentų anglies ir 40 procentų naftos, liepos 13 d. Australijos vyriausybės ir Tarptautinės energetikos agentūros organizuotame Sidnėjaus energetikos forume sakė finansų viceministras Jörgas Kukis.
„Kiekvienas, žinantis naftotiekio „Družba“, kuris jau buvo sovietų imperijos instrumentas Rytų Europai, istoriją, atsikratyti šios priklausomybės – ne menkas reikalas, o tai, ką pasieksime per kelis mėnesius“ – sakė J. Kukis.
Jis pridūrė, kad pagrindinis ateities iššūkis bus užpildyti didžiulę dujų tiekimo spragą, kuri išliks Vokietijai ir visai Europos Sąjungai atsijungus nuo tiekimo iš Rusijos, kuris dabar siekia 158 mlrd. kubinių metrų per metus.
Vokietija sparčiai plėtoja suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, siekdama užpildyti tiekimo atotrūkį. J. Kukis sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Kataras kartu galėtų tiekti apie 30 milijardų kubinių metrų dujų SGD pavidalu Europai, tačiau didelis atotrūkis vis tiek išliks.
„Mes negalime tiesiog norėti atsikratyti šios problemos“, – sakė J. Kukis.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir jų G-7 sąjungininkės kuria naujas priemones, siekdamos atimti iš Rusijos galimybę finansuoti karą Ukrainoje, ir siekia sumažinti naftos ir benzino kainas nuo staigių šoktelėjimų, kurie galėtų paveikti pasaulio ekonomiką, iki žemesnio lygio, nustatant viršutinę Rusijos naftos kainos ribą.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen keliauja po Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, siekdama įgyvendinti šį pasiūlymą. Liepos 12 d. Tokijuje J. Yellen ir Japonijos finansų ministras Shunichi Suzuki sakė, kad abi šalys susitarė ištirti „galimybę prireikus apriboti kainas“. G7 pasiūlymu siekiama finansines paslaugas, draudimą ir naftos krovinių gabenimą susieti su kainų lubomis.
