„Jie siunčia labai stiprų signalą visiems Ukrainoje ir galbūt kai kuriems mūsų pabėgėliams už Ukrainos ribų, kad gyvenimas toli gražu negrįžta į normalias vėžes, nepaisant to, kad pastarosiomis savaitėmis buvo ramiau“, – CNN sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Oleksandras Rodnyanskis.
Tačiau tokie aviacijos smūgiai nepadės Rusijai laimėti karo, teigia Vakarų ekspertai.
„Tai, kad valstybės bando laimėti karus strateginiais bombardavimais, jog palaužtų priešingos valstybės valią ar gebėjimą priešintis, istorijoje ne naujiena, – CNN sakė Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis oro pajėgų ir technologijų klausimais Justinas Bronkas. – Tai neįtikėtinai nesėkminga.“
Ribotos Rusijos atsargos reiškia, kad mažai tikėtina, jog jie privers padaryti esminį proveržį kare per dangų, kol jos oro pajėgos nesugebės įgyti pranašumo virš Ukrainos.
Štai ką reikia žinoti apie naujausias Rusijos raketų atakas ir ką jos reiškia konfliktui, rašo CNN.
Kokias raketas naudoja Rusija? Ketvirtadienį Rusija iš viso paleido 95 įvairaus tipo raketas, iš kurių 34 buvo perimtos, penktadienį ryte atnaujintame pranešime nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, taip pat kelis Irano gamybos bepiločius lėktuvus „Shahed“.
Į tą masyvą įėjo sparnuotosios raketos, paleistos ir iš jūros, ir iš oro; pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno, ankstyvą ketvirtadienio rytą buvo panaudotos šešios skirtingų rūšių raketos.
Daug dėmesio buvo skirta šešioms iš oro paleistoms „Kinžal“ balistinems raketoms, kurias ypač sunku sustabdyti.
„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu prie naikintuvo, nešančio „Kinžal“ viršgarsinę raketą
Šis galingas ginklas retai kada buvo pastebėtas virš šalies dangaus. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, pirmą kartą Ukrainoje jis buvo panaudotas praėjusių metų kovą ir nuo to laiko naudojamas retkarčiais.
Kaip ir beveik visos balistinės raketos, ji yra viršgarsinė, t. y. skriejanti bent penkis kartus didesniu nei garso greičiu, tačiau ją ypač sunku aptikti ir dėl to, kad ją galima paleisti iš naikintuvų MiG-31, o tai suteikia didesnį nuotolį ir galimybę atakuoti iš kelių krypčių, taip pat dėl to, kad ji gali manevruoti artėdama prie taikinio.
Ar tai nauja strategija? Tiek daug skirtingų ginklų sistemų naudojimas per vieną naktį vis dažniau tampa Rusijos pasirenkamu smūgių danguje metodu.
„Per pastarąjį pusmetį pastebima tendencija, kad tarp raketų reidų daromos didesnės pertraukos, o juos vykdant vienu metu naudojama daugiau raketų, kad gynybai būtų sunkiau jas visas perimti“, – sakė J.Bronkas.
Šis pokytis įvyko dėl to, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba tapo geriau aprūpinta ir pažangesnė, taip pat siekiant padidinti kiekvienos smūgių bangos poveikį.
„Atrodo, kad Maskva, siekdama dar labiau apsunkinti gynėjų darbą, pritaikė savo raketų atakas, naudodama ikigarsines sparnuotąsias raketas, daug didesnio greičio aerobalistines raketas „Kinžal“, taip pat galbūt maskuoklius ir kitas atsakomąsias priemones“, – sakė Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) vyresnysis mokslinis bendradarbis karinės aviacijos ir kosmoso klausimais Douglasas Barrie.
Hipergarsinių raketų naudojimas ypač susijęs su Kremliaus daugelį metų trunkančiu siekiu aprūpinti savo kariuomenę tokia ginkluote – šiam žingsniui Jungtinės Valstijos ir Vakarai ne taip noriai pritarė, atsižvelgiant į kompromisus, susijusius su hipergarsinių pajėgumų naudojimu.
„Scanpix“/AP nuotr./Iš Rusijos skriejančios raketos
„Jūs gaunate raketą, kurią daug sunkiau perimti ir apie kurią priešininką įspėti daug mažiau. Minusas tas, kad ji yra daug brangesnė ir dažnai gali būti paleidžiama iš daug mažesnio platformų skaičiaus“, – aiškino D.Bronkas.
Kiek veiksminga Ukrainos priešlėktuvinė gynyba? Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos nepakankamai gerai atsilaikė prieš Rusijos branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Kinžal“, po ketvirtadienį įvykusio raketų antskrydžio sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
„Jie naudoja viršarsines raketas. Jie naudoja naujo tipo ginklus ir mato, kaip mūsų oro gynybos sistemos gali su tuo susidoroti“, – interviu CNN sakė O.Rodnyanskis ir pridūrė, kad „jos nepakankamai gerai susidoroja“.
Anksčiau Ukraina prisitaikė prie naujų Rusijos oro antskrydžių, pagerino savo gebėjimą numušti atskriejančias sparnuotąsias raketas su antžemine oro gynyba ir pastebėjo ypač didelę sėkmę prieš „Shahed“ bepiločius lėktuvus.
„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“
„Jie pamatė daug galimų schemų, susijusių su maršrutais ir tuo, kaip rusai planuoja savo raketų salves, todėl geriau išdėstė savo oro gynybos komandas“, – sakė J.Bronkas. Jis pridūrė, kad Ukrainos vadovavimas ir kontrolė bei gebėjimas sekti gaunamus smūgius – dažnai padedant ukrainiečiams per programėlę – taip pat išaugo.
Tačiau „Kinžal“ kelia specifinį iššūkį: jis neatsparus Ukrainos priešlėktuvinei gynybai. 2018 m. V.Putinas pristatė „Kinžal“ – iš oro paleidžiamą trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander“, kuri taip pat dažniau buvo naudojama Ukrainoje, variantą, kuris yra modernizuotų Rusijos arsenalų kertinis akmuo.
„Rusija greičiausiai sukūrė unikalią raketą, kad galėtų lengviau nusitaikyti į svarbią Europos infrastruktūrą… (jos) greitis kartu su nepastovia skrydžio trajektorija ir dideliu manevringumu gali apsunkinti perėmimą“, – teigiama CSIS ataskaitoje.
Kiek Rusija dar turi amunicijos? Nors Rusija yra dislokavusi keletą raketų, kurių Ukraina šiuo metu nepajėgi sustabdyti, nepanašu, kad tokios atakos taps nuolatiniu ar lemiamu konflikto bruožu – nes, daugumos Vakarų vertinimu, Rusijai trūksta atsargų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad Rusija turėjo apie 50 „Kinžal“, kurias galėjo panaudoti, pažymėjo Karo tyrimų institutas (ISW), o tai reiškia, kad per vieną naktį ji panaudojo nemažą jų dalį.
„Kremlius tikriausiai sąmoningai paleido raketas, kurių Ukrainos priešlėktuvinė gynyba negali perimti, kad pasiektų rezultatų Rusijos informacinėje erdvėje, nepaisant mažėjančių tokių raketų atsargų“, – rašė ISW savo naujausiame konflikto vertinime ir pridūrė, kad Vladimiras Putinas „tikriausiai panaudojo šias skurdžias raketų atsargas nevaisingoms atakoms, siekdamas nuraminti Rusijos provakarietiškas ir ultranacionalistines bendruomenes“.
„Rusams trūksta raketų, tačiau jie ir toliau jas šaudo“, – pridūrė J.Bronkas, paaiškindamas, kad Maskva kas mėnesį gali pagaminti apie 40 sparnuotųjų raketų.
J.Bronkas teigė, kad Maskva, atrodo, patogiai išnaudoja atsargas, kurios teoriškai būtų išsaugotos puolimui Rusijos teritorijoje. Tačiau dabar jie taip pat „pasiekė tašką, kai absoliučiais skaičiavimais jiems tikrai trūksta tam tikrų tipų raketų“, – sakė jis.
Kodėl Maskva puola visą šalį? Panašu, kad Rusijai nauda, naudojant menkas atsargas oro antskrydžiams, yra nedidelė ir vargu ar pakeis karo pagreitį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ukraina jau išgyveno pačią blogiausią, kai V.Putinas tikėjosi, kad atakos prieš energijos ir elektros energijos tiekimą palauš moralę.
„Tai labai žalinga Ukrainai, bet ar dėl to jie gali prarasti gebėjimą tęsti karą? Ne, visiškai ne“, – sakė J.Bronkas, vertindamas tokių smūgių panaudojimą.
Tačiau varginančios, nors galiausiai ir bevaisės taktikos naudojimas nėra nebūdingas susiskaldžiusioms Rusijos karo pastangoms.
„Jie iš tikrųjų neturi jokio karinio plano, išskyrus tai, kad pergyventų Vakarų gebėjimą remti Ukrainos kariuomenę, – sakė J.Bronkas. -cKitaip tariant, tiesiog vengia pralaimėti mūšio lauke pakankamai ilgai, kad Vakarai pavargtų juos remti.“
Šiame kontekste smūgiai yra psichologinis priminimas apie Rusijos karinę grėsmę, nekeičiant karo pusiausvyros.
Be to, V.Putinas šiais smūgiais, kaip užsiminė ISW, pirmiausia gali žaisti su vidaus auditorija, nes tarp Rusijos karinės bendruomenės šalininkų vis dažniau pasigirsta skundų, kad jo vadai Ukrainoje buvo per daug „minkšti“ arba neveiksmingi ir stengėsi suduoti ilgalaikius smūgius.
„Putinas tikriausiai bandė kompensuoti šiuos naratyvus dar viena raketine ataka, panašia į tas, kurias Rusija surengė 2022 m. rudenį, naudodamas pažangias raketas, kad užtikrintų tam tikrą žalą Ukrainoje“, – rašė ISW.
