Pasak leidinio, generolui E.Černovolcevui buvo pavaldus 8-asis FSB centras (informacijos apsauga), Specialiųjų technologijų centras ir FSB Specialiųjų ryšių valdyba. Be to, E.Černovolcevas vadovavo FSB 2-ajam tyrimų institutui, kuriame, kaip rodo daugybė tyrimų, buvo kuriami nuodai ir kurio darbuotojai dalyvavo nuodijant opozicijos aktyvistus Aleksejų Navalną, Vladimirą Karą-Murzą ir rašytoją Dmitrijų Bykovą.
Pagal oficialią versiją, E.Černovolcevas buvo išsiųstas į atsargą sulaukęs pensinio amžiaus, nors tokio lygio FSB pareigūnui paprastai leidžiama tarnauti iki 70 metų, pažymi leidinys.
Pasak „The Insider“ šaltinio FSB, Kremlius buvo labai nepatenkintas augančiu duomenų bazių nutekinimu, kuris leido žurnalistams skelbti tyrimus, įskaitant ir apie Vladimiro Putino bičiulius.
Kitas šaltinis leidiniui „The Insider“ teigė, kad ilgą laiką Kyjive gyvenęs E.Černovolcevas „labai apgailestavo dėl karinės operacijos Ukrainoje pradžios ir ne kartą draugų kompanijoje sakė, kad viskas nuėjo per toli“.
Rusijos opozicijos lyderis A.Navalnas skrisdamas lėktuvu staiga sunkiai sunegalavo ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo paguldytas į Omsko ligoninę, o vėliau išskraidintas gydytis į Berlyną, kur Vokietijos ekspertai jo organizme aptiko cheminės medžiagos „Novičiok“ pėdsakų.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejaus Navalno rėmėja Sankt Peterburge
Pats A.Navalnas tvirtino, kad prie to prisidėjo FSB. Tokią pačią išvadą padarė ir tarptautinė žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“. Ji taip pat teigė, kad vadinamoji FSB nuodijimo grupė dalyvavo ir kituose pasikėsinimuose nužudyti politiką Vladimirą Karą-Murzą, rašytoją Dmitrijų Bykovą, kurie išgyveno po gydymo, ir politiką Nikitą Isajevą, kuris mirė.
Rusijos valdžios institucijos neigia saugumo tarnybų dalyvavimą visuose šiuose atvejuose. Rusijoje dėl šių apnuodijimų net nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos.
