Jos iniciatyvą parėmė beveik 60 Seimo narių.
„Šią rezoliuciją priimti planuojama pavasario sesijoje“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Rezoliucijos projekte teigiama, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, vėl taps įmanomas.
„Kitaip ir būti neturėtų. Išties gaila, kad dar tenka tarptautinę bendruomenę ar net tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, įtikinėti, jog Rusija šiuo metu turi tapti valstybe, kuriai tiesti ranką galima tik su vienu tikslu – įteikiant kvietimą į tarptautinį tribunolą“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Scanpix“ nuotr./Olimpiniai žiedai
Rezoliucijos projekte Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomoji valdyba raginama išlikti nuoseklia ir ištikima olimpiniams principams bei vertybėms, jos prašoma pakartotinai paraginti visas tarptautines sporto federacijas laikytis anksčiau išsakytų principų, o visas tarptautines sporto federacijas atsižvelgti į tai.
Lietuvos Seimo pirmininkė apgailestavo, kad ne visos federacijos laikosi minėtų principų.
„Vienas liūdnesnių pavyzdžių: vakar priimtas gėdingas Azijos šachmatų federacijos sprendimas, kad Rusijos šachmatininkai, kuriems nebebuvo leidžiama žaisti Europos čempionatuose, bus laukiami Azijoje organizuojamuose turnyruose. Sprendimą palaikė 29 federacijų atstovai iš 30-ies. Neabejotinai, šis pavyzdys bus naudojamas kaip precedentas kitose sporto šakose. Todėl aiški nacionalinių parlamentų pozicija yra svarbi“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Anot projekto, „Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, jog jokios realios sankcijos nėra taikomos, kad tarptautinė situacija neva normalizuojasi“.
Be to, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava nei moraliai, nei teisiškai nepriimtinas, „kadangi tai suteiktų karo nusikaltimus Ukrainoje vykdančios šalies atstovams esminį ir nesportinį pranašumą“. Anot rezoliucijos projekto, tuo metu „Ukrainos sportininkai priversti ginti tėvynę mūšio lauke, neturi galimybės tinkamai pasiruošti ar atstovauti savo šaliai varžybose ar net žūsta gindami savo laisvę, o daugybė Ukrainos sporto bazių sugriautos Rusijos pajėgų“.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turėtų labai rimtai apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, jei jose bus leista varžytis rusų ir baltarusių sportininkams.
Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.
Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.
