Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 7627 gaisrai, o juose žuvo 72 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 2,3 proc. daugiau, tačiau juose žuvo 16 gyventojų, arba 22,2 proc., mažiau. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.
Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 68 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 99), 634 pastatus (637), 78 transporto priemones (149), 891 gyvūną (3704).
PAGD nuotr./Gaisrų statistika
Devyniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 6 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
100 tūkst. šalies gyventojų tenka 279 gaisrai ir 2 gaisruose žuvę žmonės.
Miestuose šiemet žuvo 17 žmonių (30 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 39 (70 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,3 karto daugiau žmonių nei miestuose.
339 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 112 skenduolių (pernai – 105), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 37 gyventojus (37). Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno (20), Vilniaus (19 gyventojų) ir Utenos (12) bei Panevėžio (12) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,1 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 20 moterų), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.
567 kartus ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko budėti nukenksminant sprogmenis, 615 kartų likviduoti cheminius incidentus, 74 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 318 gyventojų, iš jų 40 vaikų.
