Smurto daugėja Pareigūnų gretos vis labiau mažėja: algos nedžiugina, o smurto atvejų prieš juos – daugėja. Vienas iš paskutinių smurto prieš pareigūną atvejų įvyko Kėdainiuose praėjusią savaitę, kuomet nusikaltėlis trenkė policininkui į veidą.
Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, tokie smurto prieš pareigūną atvejai išties nėra reti. „Skaičius, deja, didėjantis. Pernai visoje Lietuvoje smurtą patyrė 149 pareigūnai. Tiek tarnybos metu, tiek vykdami į ją ar grįždami iš jos“, – teigė jis.
Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigė, kad nukentėjusiems policininkams ne visuomet suteikiama tinkama pagalba. „Kadangi dažnai nėra kam dirbti, tenka vykti į darbą net ir po patirto smurto, sužeidimų. Neretai žaidžiami ir psichologiniai žaidimai, kuomet sako: „Tau čia nieko rimto, juk nėra lūžių“ ir t.t. Vėliau paaiškėja, kad reikalingos reabilitacijos“, – aiškino profsąjungos pirmininkė.
Moters teigimu, iki šiol ji dar nėra girdėjusi atvejo, kad smurtautojui būtų paskirta reali laisvės atėjimo bausmė už skausmo sukėlimą pareigūnui.
„Norėtųsi solidaresnio teisėjų požiūrio, kad nebūtų pažiūrėta pro pirštus į tokias situacijas. Juk nusikaltėliai irgi supranta, jeigu jie apspjaus, sužalos ar kitaip išniekins pareigūno orumą – jam nieko už tai nebus“, – pabrėžė R. Katinienė.
Panevėžyje – 16 įtariamųjų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė atskleidė, kad 2022 m. Panevėžio apskrityje policijos pareigūnai pradėjo 13 ikiteisminių tyrimų dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pagal Baudžiamojo kodekso 286 str.
„286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pernai nustatyta 16 įtariamųjų“, – teigė O.Jukniūtė.
Ieškos sprendimų Praėjusį antradienį su medikų organizacijomis susitikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aptarė medikų saugumo klausimus. Susitikimo metu medikų atstovai ministrui įteikė pasiūlymus, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti sveikatos darbuotojų saugumą, apsaugant juos nuo fizinio ir psichologinio smurto. Sutarta tęsti bendradarbiavimą, ieškant geriausių sprendimų kovoje prieš smurtaujančius asmenis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Šalyje nuskambėjo keli rezonansiniai įvykiai, kai buvo užpulti savo pareigas atliekantys medicinos darbuotojai. Šie įvykiai įžiebė diskusijas apie tai, ar pakankamai skiriama dėmesio medikų saugumui ir ar pakankamai saugios jų darbo vietos.
„Smurtas gimsta ne gydymo įstaigose, todėl turi būti iš ten išgyvendintas. Ši tema ilgus metus buvo jei ne toleruojama, tai nutylima, todėl palaikau medikų iniciatyvą apie tai kalbėti garsiai ir ieškoti sprendimų. Prieš sprendimų prisidėsiu ir aš. Jei žiūrėtume plačiau, tai diskusija vyksta ne tik apie smurtą ir medikų apsaugą, tačiau ir apie pacientų bei medikų santykį, kuris buvo paliktas savieigai“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Su ministru susitikusi Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, akcentavo, kad diegiant saugumo priemones, būtina iš akių neišleisti ir esminės problemos – tai visuomenės tolerancijos smurtui.
„Siekdami mažinti smurtinių atvejų pasireiškimą gydymo įstaigose ar pacientų namuose, lygiagrečiai turime viešinti smurto ir agresijos sklaidos bei tolerancijos problemą visuomenėje. Turime vienytis su pedagogais, kurie taip pat patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Patyčių reiškinys mokyklose kol kas yra kraupi kasdienybė, kartų ir tarpusavio santykių problema, įgaunanti epidemijos bruožų“, – sakė medikų atstovė.
Rajone smurtas – retas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Joana Janišauskaitė tvirtina, kad rajone tokie atvejai – reti.
„Panevėžio rajone telieka pasidžiaugti, kad tokie atvejai – reti. Turbūt kaimo žmonės paprastesni ir jaučia didesnę pagarbą medikui nei miestiečiai. Vis dėlto, jei jau pasitaiko toks smurto atvejis, pacientas dažniausiai būna neblaivus arba turi psichikos bėdų“, – aiškino ji.
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistė Vaida Karalevičienė tikino, kad gydymo įstaigoje smurto atvejų pasitaiko, tačiau jie greit suvaldomi.
„Pasitaiko, kaip turbūt visose šalies ligoninėse. Džiaugiamės, kad turime gerą apsaugos firmą, kurioje daugiausia dirba buvę policijos pareigūnai, išmanantys savo darbą, todėl didesnių iššūkių bei konfliktų nepasitaiko. Apsauginiai puikiai susitvarko“, – teigė ligoninės atstovė.
Apie smurtą prieš gydytojus pasisakė ir Panevėžio rajono poliklinikos direktorė bei vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė.
„Mūsų įstaigoje buvę tik psichologinio smurto atvejų. Policijos nekvietėme, susitvarkėme patys. Manau, reikėtų leisti šeimos gydytojams atsisakyti smurtaujančių pacientų, nes tada ryšys su gydytoju nutrūksta ir abi pusės negali bendradarbiauti. Gydymas nėra vien pacientų pageidavimų-pareikalavimų koncertas“, – sakė įstaigos direktorė.
Įstatymų pataisos Minėtame susitikime medikų ir medicinos darbuotojų atstovai ministrui įteikė siūlymus, kaip būtų galima gydymo įstaigose sukurti saugesnes darbo sąlygas: tai atsakomybės didinimas už medikų įžeidinėjimą; galimybė atsisakyti pacientų už šių nepagarbų elgesį su personalu; saugumo priemonių įrengimas darbo vietose; sudarytos galimybės įrašinėti vaizdo ir garso priemonėmis, kylant smurto rizikai; galimybės užtikrinimas atlikti vidinius tyrimus smurto atveju; užtikrinti emocinę pagalbą smurtą patyrusiems darbuotojams; vykdyti šviečiamąją veiklą žiniasklaidoje; organizuoti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, mokant juos valdyti konfliktines situacijas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė įstatymo pataisas, kuriomis medikų įžeidimas prilyginamas pareigūnų įžeidimui.
