Labiausiai už naujas sankcijas – lenkai Džiaugsmingos žinutės, kad „dauguma europiečių nepritaria antirusiškoms sankcijoms“, Rusijos ir kai kurių kaimyninių šalių tinklalapiuose pasipylė rugpjūčio pradžioje.
„Dauguma Europos gyventojų nepritaria sankcijoms – žmonės nenori, kad jos šalyje pablogintų gyvenimo lygį“, – apibendrino Baltarusijos ir Rusijos sąjungos parlamentinio susirinkimo „Jungtinė večė“ (taip Kyjivo Rusioje, kurią rusai vadina Senąja Rusia, buvo vadinamas piliečių susirinkimas visuomeniniams reikalams aptarti ir sprendimams priimti), tinklalapis.
Daugelyje tekstų pabrėžta, kad tokios nuomonės laikosi didžiųjų Europos valstybių (didžiausių pagal gyventojų skaičių) gyventojai.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad naujoms sankcijoms labiausiai nepritaria prancūzai. 63 proc. respondentų mano, kad tai yra nepagrįsta priemonė, turint omeny galimas pasekmes šaliai. Sankcijų politikai, nepaisant didėjančių pragyvenimo išlaidų, pritaria tik 27 proc.
Tiek pat žmonių griežtesnėms sankcijoms pritaria Italijoje, 59 proc. yra „prieš“. Vokietijoje ir Ispanijoje sankcijas neigiamai vertina 54 proc. gyventojų, joms pritaria kiek daugiau nei trečdalis.
Jungtinėje Karalystėje, esant rekordinei infliacijai, prieš antirusiškas sankcijas pasisakė kiek mažiau nei pusė (47 proc.) respondentų, „už“ – 38 proc.
Nemažai europiečių būtų prieš griežtesnes sankcijas Rusijai, bet jei tai turėtų stiprų finansinį poveikį
Palankiausiai naujas sankcijas įvertino lenkai – 39 proc. teigė norintys tęsti spaudimą Rusijai, 45 proc. pasirengę sankcijų atsisakyti.
Išsirenka naudingą informaciją Nors daugelyje šių pranešimų buvo kalbama apie tyrimą, iš tiesų cituoti Jungtinės Karalystės interneto kompanijos „YouGov“, užsiimančios rinkos tyrimais ir duomenų analize, apklausos duomenys.
Rugpjūčio 8-ąją ji paskelbė apklausos „Karas Ukrainoje: Lenkijos požiūris“ rezultatus. Žmonių nuomonės buvo teiraujamasi nuo birželio 22 d. iki liepos 11 d., ją pareiškė 7 878 minėtų valstybių gyventojai. Lenkija išskirta dėl geografinės padėties – ribojasi su Ukraina, ji priėmė daugiausia – per 1,3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.
„YouGov“ analizavo, kaip Europoje suvokiamas karas, kaip vertinamos valdžios pastangos remti Ukrainą, tolesnė karinė pagalba ir migracijos krizė, kokio laikomasi požiūrio į naujas sankcijas Rusijai.
Be kita ko, žmonės buvo prašomi įvertinti Europos ir Amerikos indėlį į sankcijas Rusijai, ar sankcijos yra pakankama priemonė sutramdyti Rusiją.
Didelė dalis minėtų šalių gyventojų išties nepritaria tolesnėms sankcijos, jei tai neigiamai paveiktų jų pačių gyvenimo lygį, pavyzdžiui, stipriai išaugtų energijos kainos, būtų pakelti mokesčiai siekiant padidinti išlaidas gynybai, imtų trūkti naftos ir dujų, padidėtų bendros pragyvenimo išlaidos.
Prokremliška žiniasklaida aprašė atsakymus būtent į šį – vieną iš keliolikos klausimų.
Nors didžiumoje pranešimų išlyga – kad europiečiams dar griežtesnės sankcijos nepatiktų, jei jų gyvenimas dėl to pablogėtų, – paminėta, pavadinimuose apie tai neužsiminta. Neaprašyti ir atsakymai į kitus klausimus, tad skelbiama žinia akivaizdi – Europa yra prieš sankcijas.
Apklausos dalyviai pritarė įvairioms priemonėms, kurios padėtų susilpninti Rusiją: siųsti Ukrainai daugiau ginklų, organizuoti kibernetines atakas prieš Rusijos kariuomenę, remti šios šalies opoziciją ir pan.
„YouGov“ apklausa atskleidė, kad naujoms sankcijoms europiečiai apskritai pritaria. Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje tokios nuomonės laikosi trys iš keturių gyventojų (atitinkamai 76 proc., 75 proc. ir 74 proc.).
Vladimiras Putinas
Kitose šalyse sutinkančiųjų, kad reikėtų papildomų sankcijų, yra kiek mažiau, bet visur taip galvoja daugiau nei pusė žmonių, pavyzdžiui, Prancūzijoje – 62 proc., Italijoje – 56 proc. Skeptiškiausiai nusiteikę vokiečiai – tik 55 proc. būtų už tai, kad jų šalis įvestų naujas ekonomines sankcijas Rusijai.
Nepaisant brangstančio pragyvenimo, net 63 proc. lenkų įsitikinę, kad jau taikomų sankcijų Rusijai nepakanka. Tam pritarė ir 56 proc. respondentų Ispanijoje, 51 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 41 proc. – Vokietijoje, 36 proc. – Prancūzijoje ir tik 34 proc. – Italijoje.
Respondentai įsitikinę, kad užsienio šalys nesiima pakankamai priemonių – griežtesnių ekonominių sankcijų Rusijai ir karinės pagalbos Ukrainai, kad pirmajai nebūtų leista laimėti. Taip galvoja 76 proc. ispanų, 62 proc. britų, 59 proc. vokiečių ir prancūzų, 58 proc. italų, 53 proc. lenkų.
Kremliaus naratyvus atitinkančių duomenų rinkimas ir tam tikros informacijos akcentavimas – mėgstama Rusijos propagandos technika.
123RF.com nuotr./Informacijos priemonė (asociatyvi nuotr.)
„YouGov“ apklausos rezultatus aprašiusi agentūra „RIA Novosti“ priminė, kad prasidėjus „specialiai karinei Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos“ operacijai Vakarai sustiprino „spaudimą sankcijomis“, o dėl to išaugo elektros energijos, kuro ir maisto produktų kainos Europoje bei JAV.
Žinomo laikraščio „Argumenty i fakty“ tinklalapyje cituojamas buvęs Volstryto finansininkas Michaelas Hudsonas, kuris neseniai pareiškė, esą sankcijos Rusijai sukėlė priešingą nei laukta efektą – jos ekonomika tapo savarankiška ir net gavo papildomų pajamų.
Portale news.ru pranešime apie apklausos rezultatus pažymėta, esą „Europos Parlamente pripažinta, kad prieš Rusiją nukreiptos sankcijos Vakarams kenkia labiau nei Maskvai“. Iš tiesų tokią nuomonę išsakė viena europarlamentarė – Vengrijos dešiniosios konservatyvios ir populistinės partijos „Fidesz“ atstovė Enikő Győri.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
