Tik antrą maratoną gyvenime bėgusi lietuvė, iki šiol dažniausiai lenktyniaudavusi pusės distancijos rungtyje, prie starto linijos turėjo prasčiausią asmeninį rezultatą iš visų dalyvių (2 val. 30 min. 48 sek.).
Tačiau Miuncheno trasoje, startavusioje ir finišavusioje miesto širdyje – šalia Odeonsplatz aišktės – ir vingiavusioje istorinėmis Miuncheno vietomis, lietuvė lenkė varžoves.
Galiausiai finišą debiutantė pasiekė 38-ta, už nugaros palikusi 25 varžoves (11 iš jų nefinišavo).
L.Kančytės laikas – 2 val. 41 min. 15 sek. – geriausias šiemet, tačiau ir vienintelis šiais metais jos nubėgtas maratonas.
„Svarbiausia buvo finišuoti. Čia – Europos čempionatas, bėgu ne dėl savęs, o dėl Lietuvos. Todėl, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, svarbiausia buvo pasiekti finišą“, – vis dar giliai kvėpuodama kalbėjo L.Kančytė.
„Laikas toli nuo geriausio asmeninio, bet, kaip jau sakiau, džiugiu finišuoti tarp Europos geriausių. Tikiuosi ir toliau tobulėti“, – tęsė maratonininkė, interviu zonoje paprašiusi trumpos pertraukėlės vandens gurkšniui.
„Neįsivaizduojate, kaip aš apie tai svajojau“, – prieš gurkšnį plačiai nusišypsojo L.Kančytė.
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Loreta Kančytė
Varginančią 42,195 km distanciją varžybose ji išbandė tik praėjusiais metais, kai Valensijoje iš karto įvykdė Europos čempionato normatyvą.
„Labai tikiuosi, kad ir ateityje toliau bėgsiu maratonus“, – vylėsi 28-erių sportininkė.
Sąlygos Berlyne stajeriams nebuvo lengvos. „Trasa, iš tikrųjų, labai nelengva. Aštuntame kilometre (sportininkams teko sukti keturis ratus po 10 km) kiekviename rate buvo kalniukas. 38-ajame kilometre jis jautėsi labiausiai. Tikrai labai kirto per kojytes. Bet privalėjau finišuoti, kad ir lėčiau, bet finišuoti“, – užsispyrimą demonstravo L.Kančytė.
„Scanpix“ nuotr./Aleksandra Lisowska
Europos čempione tapo lenkė Aleksandra Lisowska (2 val. 28 min. 36 sek.), aplenkusi kroatę Mateo Parlov Koštro (+6 sek.) ir olandę Nienkę Brinkman (+16 sek.). Lietuvė nuo čempionės atsiliko 12 min. 40 sek.
Broliui finišuoti nepavyko Po valandos į tą pačią trasą išbėgo ir vyrai. Tarp jų – ir L.Kančytės brolis bei treneris, 7-eriais metais vyresnis Remigijus Kančys bei 37-erių Ignas Brasevičius.
Pastarasis finišą pasiekė 57-tas (2:25:25), nuo nugalėtojo atsilikęs 15 min. 4 sek., o R.Kančiui finišuoti nepavyko.
„Labai sunkus. Ir fiziškai, ir morališkai. Rezultatu esu patenkintas, nes pasiekiau finišo liniją. Toli gražu nuo asmeninio rezultato, bet tikrai nebuvo lengva bėgti. Žinojau, kad taip bus, su tuo susitaikiau ir tiesiog siekiau finišo“, – atviravo I.Brasevičius.
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Ignas Brasevičius
„Į paskutinį kalnelį aš praktiškai ėjau, nebegalėjau bėgti, nes kojas tiesiog traukė. Laimei, po kiekvieno kalno yra nuokalnė. Atsigauni (juokiasi). Šiandien, manau, ne man vienam teko kovoti su savimi. Naivu buvo tikėtis geriausio asmeninio rezultato. Tokį gali pasiekti, kai lauke – 10-15 laipsnių, o ne 20 plius.
Kas toliau? Nežinau. Reikia rimtai dabar pagalvoti. Iš tikrųjų, turiu labai daug rimtų problemų su sveikata. Manau, pirmiausia reikia jas išsispręsti, o tada žiūrėsime (ar tai nebuvo paskutinis Europos čempionatas). Neprižadu“, – kalbėjo I.Brasevičius, senojo žemyno pirmenybėse maratoną bėgęs antrą sykį.
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Ignas Brasevičius
Kitam lietuviui, vos prieš savaitę sužinojusiam, kad galės bėgti čempionate, R.Kančiui laimėti kovos su savimi nepavyko. Lietuvis sustojo 23-ajame kilometre.
„Silpna buvo. Nesibėgo. Tikrai prastai jaučiausi. Deja, ne pats skaniausias būdas taip baigti, bet teko… Su ašarėle“, – atsiduso R.Kančys.
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Remigijus Kančys
„Bet viskas gerai, – netrukus pridūrė. – Ne trauma, yra tam tikrų priežasčių, bet šiaip – viskas gerai. Tiesiog – ne tas maratonas.“
„Teoriškai, šiame čempionate aš turėjau būti tik kaip Loretos (Kančytės) treneris. Tik prieš gerą savaitę sužinojau, kad vis dėlto – bėgu. Patekau pagal reitingą. Psichologiškai labai sunku, nes galvoju jau būni susidėliojęs (kitus planus). Norėjosi ir čia gerai pasirodyti, bet… nepavyko pasinaudoti tuo paskutinę minutę gautu pagalbos bilietu“, – atsiduso R.Kančys, gerokai pralinksmėjęs paklaustas apie auklėtinės, sesers, pirmąjį maratoną Europos čempionate.
„Loreta tikrai šaunuolė. Puikus debiutas. Ne komercinės varžybos. Galų gale – pirmą (maratoną) aš ją pravedžiau, taktiką žiūrėjau, šįkart teko jai pačiai viskas. Tokio rango varžybose nereikia tikėtis asmeninio rezultato. Reikia tikėtis vietos. Šaunuolė – 38 pirmame čempionate. Manau, kad tikrai ne paskutinis jai. Super“, – seserį gyrė R.Kančys.
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Remigijus Kančys
„Šiandien aš esu jos brolis, ne ji mano sesuo, nes aukščiau negu aš. Džiaugiuosi, ir kaip treneris, ir kaip brolis“, – pridūrė R.Kančys.
Vyrų maratoną įspūdingu sprintu paskutiniuose metruose laimėjo didžiulių šeimininkų ovacijų sulaukęs vokietis Richardas Ringeris (2 val. 10 min. 21 sek.), aplenkęs du Izraelio atstovus – Maru Teferi (+2 sek.) ir Gashau Ayale (+8 sek.).
Alfredo Pliadžio/LLAF nuotr./Richardas Ringeris
Lietuvos moterų rekordas nuo 2005-ųjų priklauso Živilei Balčiūnaitei, Tokijuje užtrukusiai 2 val. 25 min. 15 sek.
Geriausias Lietuvos vyrų rezultatas nepajudinamas dar seniau – 1997-aisiais Česlovas Kundrotas Frankfurte maratoną įveikė per 2 val. 12 min. 35 sek.
