15min skelbė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų). Pranešta, kad amerikiečiai suteiks neskelbiamą skaičių nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurių veikimo nuotolis yra apie 150 kilometrų. Iki šiol ilgiausias JAV suteiktų raketų nuotolis buvo maždaug 80 kilometrų.
Gavusios GLSDB, Ukrainos pajėgos įgytų galimybę smogti taikiniams, tokiems kaip pagrindinės Rusijos pajėgų tiekimo linijos, ginklų sandėliai ir aviacijos bazės, Rusijos okupuotose Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse bei šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje.
Kyivpost.com paaiškina svarbiausius, su šiomis raketomis kylančius klausimus.
Kuo GLSDB skiriasi nuo kitų amerikiečių Ukrainai siųstų tiksliai valdomų raketų? GLSDB raketa yra gudri Pentagono ginklų idėja, kilusi po Šaltojo karo, kuri iš tikrųjų davė vaisių. 2000-aisiais JAV kariuomenė turėjo dideles 227 mm nevaldomų raketų, skirtų šaudyti masinėmis salvėmis iš M270 ir HIMARS raketinės artilerijos sistemų, atsargas ir poreikį pataikyti į mažesnius taikinius Afganistano ir Irako karuose, kartu sumažinant šalutinę žalą.
Anot portalo, sprendimas buvo sujungti senus 227 mm raketų variklius su kurį laiką „Boeing“ gaminta tikslaus valdymo skraidančia bomba GBU-39 ir sugalvoti, kaip ją šaudyti iš M270 ar HIMARS. Iki 2015 m. Sietle įsikūrusi „Boeing“ bendradarbiavo su Švedijos „Saab Group“, bandydama raketomis paleidžiamą skraidyklinę bombą, o iki 2019 m. švedai jau turėjo patikimai veikiančią sistemą, teigiama tuometiniuose naujienų pranešimuose.
Raketa pakilo į orą, o sklandytuvinė bomba atsiskyrė ir nuskrido į taikinį. Dabar „Saab“ ją reklamuoja kaip veikiančią sistemą, kuri yra gaminama ir gali veikti taip, kaip skelbiama.
Trumpesnio nuotolio raketa M31, kuri šaudo iš tų pačių platformų ir kurios pristatymas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 2022 m. vasaros pradžioje sužlugdė Rusijos galimybes valdyti štabus ir amunicijos sandėlius netoli fronto, taip pat yra valdoma GPS, tačiau nuo jos niekas neatsiskiria. Raketa tiesiog skrenda nuo paleidimo įrenginio iki taikinio balistiniu lanku, tada susprogsta. Ji neša galingą 91 kg kovinę galvutę.
Kiek veiksminga GLSDB raketa? Remiantis šaltinio duomenimis, pagrindinis GLSDB raketos privalumas, be to, kad jos veikimo nuotolis yra maždaug dvigubai didesnis (80 kilometrų, palyginti su 150 kilometrų), yra nedidelė kaina – 40 000 JAV dolerių, palyginti su 500 000 JAV dolerių už vieną M31 raketą.
Galbūt dar svarbiau, kad Rusijos ir Ukrainos kare intensyviai kovojant su artilerija, JAV kariuomenės įprastinės pajėgos jau net nebekovoja su sukilėliais, todėl tikėtina, kad JAV savo arsenaluose turi dešimtis tūkstančių nevaldomų 227 mm kalibro raketų, kurias būtų galima siųsti „Saab“, kad ši jas pertvarkytų į sklandytuvinius bombonešius.
„Saab“ yra patyrusi ir išbandyta ginklų gamintoja, gaminanti ginklus, kuriuos lengva naudoti ir kurie veikia atšiauriomis sąlygomis. Nors nėra žinoma, kad GLSDB kada nors būtų naudotos kovoje, tikėtina, kad Ukrainoje jos veiks taip, kaip buvo suprojektuotos.
Pasak „Saab“, sklandytuvą galima užprogramuoti taip, kad jis artėtų prie taikinio iš bet kurios krypties ir įvairiais kampais, taip apsunkinant jo perėmimą ir suteikiant bombai geresnius priartėjimo vektorius smūgiams į taikinius, pasislėpusius tolimoje kalvos pusėje ar siaurame slėnyje.
Taigi, ar GLSDB keičia žaidimo taisykles? Tai mažai tikėtina. Viena iš problemų yra skaičiai. Nors teoriškai nėra didelių apribojimų, kiek 227 mm raketinių variklių amerikiečiai galėtų pasigaminti, didelis atviras klausimas yra „Saab“ sklandytuvų bombų atsargų dydis, taip pat bendrovės fiziniai pajėgumai pagaminti daugiau.
Sausio viduryje interviu „Kyiv Post“ M270 įgula sakė, kad turėdami pakankamai amunicijos ir taikinių, jie galėtų paleisti po tuziną raketų kas 24 valandas be didelio vargo. Ginkluotės duomenų palyginimo bendrovės „Oryx“ duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai naudoja apie 15 M270 ir 30 HIMARS sistemų, o tai reiškia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per kelias dienas ar savaites gali būti pajėgios iššaudyti visus metinius „Saab“ GLSDB raketų gamybos pajėgumus.
Antrasis – ne toks svarbus, bet vis tiek svarbus – GLSDB raketos trūkumas yra tas, kad nors ji yra tokio pat kalibro kaip ir trumpesnio nuotolio M31, ji turi mažesnę kovinę galvutę, kurioje, priklausomai nuo tipo, yra maždaug trečdaliu mažiau sprogmenų. Norint sukelti sprogimą Rusijos šaudmenų sandėlyje, GLSDB vis dar užtikrina daugiau nei pakankamą sprogimą, tačiau norint nugriauti gelžbetoninį tiltą ar dideliame plote paskleisti priešpėstinę kasetinę amuniciją, trumpesnio nuotolio M31 tikriausiai yra bent du kartus efektyvesnė.
Paskutinis teorinis trūkumas yra tai, kad GLSDB į taikinį skrenda kaip sklandytuvas, o ne kaip balistinė raketa, todėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniams ją numušti yra lengviau, bent jau popieriuje. Tačiau į šį klausimą niekas negali atsakyti, nes ginklas nebuvo išbandytas mūšyje.
Ko tuomet galime tikėtis? Ir kada? Yra per daug atvirų klausimų, kad būtų galima prognozuoti GLSDB poveikį mūšio lauke, net ir taktiniu lygmeniu: kiek ginklų bus išsiųsta? Kaip ir kur bus organizuojamas jų mokymas? Kokius apribojimus jų naudojimui gali nustatyti amerikiečiai ar švedai? Ir kokiu mastu jie veiks taip, kaip skelbiama?
Jei per trumpą laiką Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pasiektų du ar trys šimtai raketų, to tikriausiai pakaktų, kad būtų sunaikinta didelės Rusijos gynybinės formuotės užnugario zona prieš didelio masto Ukrainos puolimą.
Jei Rusijos kariuomenė yra efektyvi, ji perkels savo štabus, ryšių centrus ir amunicijos sandėlius toliau nuo fronto linijos, kad būtų išvengta jų sunaikinimo, kai bus dislokuotas didelis kiekis raketų. Jei praeitis ką nors moko, Rusijos kariuomenei turėtų pavykti tai padaryti laiku.
Kremlius ne kartą yra pavadinęs „tolimojo nuotolio“ tiksliųjų smūgių ginklų tiekimą Ukrainai raudona linija, esą tai destabilizuoja saugumą Europoje ir didina branduolinės konfrontacijos tikimybę. Tačiau be žodžių Maskva anksčiau nereagavo į naujus tolimojo nuotolio ginklų, pavyzdžiui, raketų M31, pristatymus.
Ilgalaikėje perspektyvoje „Saab“ yra efektyviai veikianti korporacija, amerikiečiai, kaip pranešama, turi tūkstančius 227 mm raketų variklių, tinkamų GLSDB pertvarkyti, o Ukrainos gynybos ministerija, nepaisydama jau gautų dešimčių milijardų dolerių vertės užsienio ginklų, nuosekliai pirmenybę teikia pigesniems ginklams, leidžiantiems smogti tikslius smūgius.
Mažų mažiausiai tol, kol užsienio finansavimas išsilaikys ir jeigu GLSDB veiks, kaip planuota, labai tikėtina, kad „Saab“ įgijo svarbų, ilgalaikį klientą ir užsakymų šaltinį, kuris tęsis dar ilgai po karo pabaigos.
