„Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.
V.Zelenskis nesureikšmino prorusiškos valdžios planų rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.
„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis.
„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – „parodija“.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.
Aneksijos referendumams Rusijos primesta valdžia ruošėsi kelis mėnesius, o konkrečios datos paskelbtos Ukrainos pajėgoms pasiekus reikšmingų laimėjimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir rytuose.
Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
