Vilniaus universiteto (VU) kancleris Raimundas Balčiūnaitis 15min šią savaitę pasakojo, kad sąskaitos už suvartotą elektrą didžiausiame šalies universitete yra kaip reikiant išaugusios.
Vis dėlto, labiausiai tai pasijus rudenį.
„Padidėjimas tikrai yra ženklus (…) Jis labai ryškus ir labai didelis. Turbūt labiausiai jis pasijus rudenį, nes visi grįžo po atostogų, pradeda naudotis moksline įranga“, – teigė R.Balčiūnaitis.
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniaus universitetas
Jis teigė besitikintis, kad sprendimai dėl kompensacijos bus pasiūlyti trečiadienį Vyriausybėje.
„Mes tikimės, kad rytoj bus pasiūlytas tas sprendimas Energetikos ministerijos ruošiamame energijos taupymo priemonių plane“, – sakė VU kancleris.
Jo teigimu, VU ketina prašyti beveik 4 mln. eurų kompensacijos vien kitiems metams. O šių metų skaičiai vis dar sumuojami.
Anot VU kanclerio, kompensacija universitetui reikalinga tam, kad nereikėtų stabdyti mokslinės veiklos.
„Tvariai veiklai, kad nestotų moksliniai projektai, nereikėtų stabdyti įrangos, nes svarstymų pasigirsta. Ją paleisti kainuotų brangiau. Iš viso klausimas – ar bus galima ją paleisti, nes yra biotechnologijų, fizikos srityse tokios įrangos, kurios negalima išjungti“, – sakė R.Balčiūnaitis.
Pasak VU kanclerio, ir pats universitetas yra numatęs daugybę taupymo sprendimų, tarp kurių – ir judesio daviklių sumontavimas ar netgi mažiau reikalingų laboratorijų uždarymas.
R.Balčiūnaitis atviras – dėl to gali nukentėti ir mokslo procesas.
Įspūdingi skaičiai Kad būtų galima geriau įsivaizduoti, kaip stipriai pakilo elektros kainos, galima pažvelgti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pateiktus skaičius.
„Pirmo pusmečio išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 60 proc., lyginant su tuo, kas buvo planuota“, – 15min teigė universiteto atstovė Indrė Sekevičienė.
Giedriaus Dagio nuotr./VDU
Jos teigimu, dėl to VDU irgi planuoja prašyti kompensacijos iš Vyriausybės.
VDU pateiktais duomenimis, šių metų universiteto biudžete buvo suplanuota išleisti 929,8 tūkst. eurų elektrai.
Tačiau išlaidos – gerokai didesnės: vien per pirmus septynis mėnesius už elektrą išleista 350 tūkst. eurų daugiau, nei buvo planuota.
„Bus prašoma kompensacija prieaugio daliai“, – sakė I.Sekevičienė.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mykolo Romerio universitetas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) atstovė Jurga Strimaitienė 15min teigė, kad šiemet, lyginant su pernai, elektros kainos išaugo maždaug pustrečio karto, šilumos – pusantro.
Pasak universiteto atstovės, problemą dėl elektros kainų kompensavimo ketinama kelti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje.
„(…) nes tai yra bendra universitetų problema“, – sakė MRU atstovė.
Koks planas? Energetikos ministerijos paruoštame plane numatyta aibė priemonių, kurios apima ir joms skirtą finansavimą, ir rekomendacijas verslui, gyventojams.
Šildymo sezono metu siūloma sumažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą – padidinti temperatūrą iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose.
Taip pat siūloma leisti darbuotojams penktadieniais ir pirmadieniais dirbti iš namų – taip būtų galima keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.
Vyriausybei planas bus pristatytas trečiadienį. Universitetai tikisi, kad jame bus numatytos ir kompensacijos už elektros energiją.
Preliminariais skaičiavimais, kaip rašė BNS, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Turto banko duomenimis, dar 2021 metais jos buvo 98 mln. eurų.
Planuojama, jog įgyvendinus planą valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140–160 gigavatvalandžių (GWh) energijos, arba apie 50 mln. eurų.
