Draudimas mokytis universitete yra vienas iš kelių apribojimų, taikomų moterims nuo 2021 metų rugpjūčio, kai Talibanas grįžo į valdžią. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą, taip pat ir musulmonų pasaulyje.
„Skauda širdį matant, kaip vaikinai eina į universitetą, o mes turime likti namuose“, – sakė 22 metų Rahela iš centrinės Goro provincijos.
„Tai merginų diskriminacija dėl lyties, nes islamas leidžia mums siekti aukštojo išsilavinimo. Niekas neturėtų mums trukdyti mokytis“, – pridūrė ji.
Talibano vyriausybė draudimą įvedė apkaltinusi studentes, kad jos nepaiso griežto aprangos kodo ir reikalavimo, kad jas į universitetą ir iš jo lydėtų giminaičiai vyrai.
Daugumoje universitetų jau buvo atskiri įėjimai ir auditorijos pagal lytį, taip pat leista, kad moterims dėstytų tik moterys arba vyresnio amžiaus vyrai.
Keli Talibano pareigūnai teigia, kad draudimas mokytis moterims yra laikinas, tačiau, nepaisant pažadų, jiems jau daugiau nei metus nepavyksta vėl atverti mokyklų durų mergaitėms.
Jie pateikė daugybę pasiteisinimų dėl uždarymo – nuo lėšų iki laiko, reikalingo mokymo programai pertvarkyti pagal islamo tradicijas, trūkumo.
Kai kurių Talibano pareigūnų teigimu, ultrakonservatyvūs dvasininkai, patarinėjantys šalies aukščiausiajam lyderiui Hibatullah Akhundzadai, labai skeptiškai vertina šiuolaikinį moterų švietimą.
Nuo pat atėjimo į valdžią Talibano pareigūnai iš esmės išstūmė moteris iš viešojo gyvenimo.
Moterys buvo atleistos iš daugelio valstybinių pareigų arba už tai, kad liktų namuose, joms mokama tik dalis buvusio atlyginimo.
Joms taip pat draudžiama lankytis parkuose, mugėse, sporto salėse ir viešosiose pirtyse, o viešumoje jos privalo prisidengti.
Teisių grupės pasmerkė šiuos apribojimus, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino „su lytimi susijusiu apartheidu“.
Derybose dėl pagalbos ir Talibano režimo pripažinimo tarptautinė bendruomenė moterų teisę į išsilavinimą pavertė esminiu klausimu.
Iki šiol nė viena šalis oficialiai nepripažino Talibano vyriausybės.
