Šalies prezidentas Isaacas Herzogas pristatė kompromisą per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.
Prezidentas, kurio vaidmuo – būti tautos vienytoju ir moraliniu kompasu, pasiūlymą pateikė po daugiau nei du mėnesius trukusių masinių protestų prieš B.Netanyahu planą. I.Herzogas teigė, kad surengė plačias konsultacijas, ir užsiminė, kad Izraelio išlikimas priklauso nuo to, ar pavyks pasiekti kompromisą.
„Kiekvienas, kuris mano, kad tikras pilietinis karas, žmonių gyvybės, yra riba, kurios mes nepasieksime, neturi jokio supratimo“, – sakė I.Herzogas. Jis perspėjo, kad „bedugnė jau visai arti“.
B.Netanyahu į tai greitai sureagavo. „Deja, koalicijos atstovai nesutiko su tuo, ką pasiūlė prezidentas, – sakė B.Netanyahu pagrindiniame Izraelio tarptautiniame oro uoste prieš išskrisdamas į Vokietiją. – Pagrindiniai jo pateikto pasiūlymo elementai tik įtvirtina dabartinę padėtį ir neužtikrina reikiamos pusiausvyros tarp [valdžios] šakų. Deja, tokia yra tiesa.“
B.Netanyahu planas sudarytų sąlygas parlamentui panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o jo parlamentinei koalicijai suteiktų galutinio sprendimo teisę dėl visų teisėjų paskyrimų.
B.Netanyahu sąjungininkai teigia, kad planas reikalingas siekiant apriboti, jų teigimu, pernelyg didelius nerinktų teisėjų įgaliojimus. Oponentai sako, kad taip valdžia būtų sutelkta B.Netanyahu ir jo valdančiosios koalicijos rankose. Jie taip pat teigia, kad B.Netanyahu, kuris yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija, patenka į interesų konfliktą.
I.Herzogo pasiūlyme numatytos paskatos abiem šalims. Parlamentas negalėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau teisėjams nebūtų leidžiama panaikinti svarbiausių teisės aktų, vadinamųjų pagrindinių įstatymų, kurie yra savotiška konstitucija. Kita vertus, pagrindiniams įstatymams parlamente priimti reikėtų ne paprastos daugumos, o didžiosios daugumos.
Teisėjus skirtų komitetas, sudarytas iš koalicijos ir opozicijos įstatymų leidėjų, teisėjų ir visuomenės atstovų. Skiriant teisėjus būtų reikalingas platus konsensusas, ir nė viena partija neturėtų veto teisės.
„Tai nėra prezidento projektas. Tai tautos projektas, – sakė I.Herzogas. – Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.“
Opozicinės Darbo partijos lyderė Merav Michaeli pritarė pasiūlymui ir sakė, kad B.Netanyahu atmetimas rodo, jog jis „pasisako ne už teisinę reformą, o už teismų nuvertimą“.
B.Netanyahu pasiūlymas sukėlė kelias savaites trukusius masinius dešimčių tūkstančių izraeliečių protestus, sulaukė verslo lyderių, ekonomistų ir teisės ekspertų kritikos. Kariuomenės rezervistai pagrasino, kad jei šis įstatymas bus priimtas, jie nustos eiti į tarnybą. Net kai kurie artimiausi Izraelio sąjungininkai, įskaitant JAV, ragino elgtis atsargiai.
Aukšto rango žydų ir amerikiečių lyderių delegacija anksčiau trečiadienį skubiai atvyko į Izraelį paraginti vadovų rasti kompromisą. Apie 30 Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovų atvykimas yra retas Amerikos žydų bendruomenės įsitraukimas į Izraelio vidaus reikalus ir atspindi susirūpinimą, kad neramumai Izraelyje gali persiduoti žydų bendruomenėms užsienyje.
Žydų federacijų prezidentas ir vykdomasis direktorius Ericas Fingerhutas sakė, kad jo grupė negalėjo susitikti su B.Netanyahu, tačiau kalbėjosi su premjero koalicijos aukšto rango nariais, opozicijos lyderiais ir I.Herzogu. Pasak E.Fingerhuto, jo grupė visoms šalims siūlo rasti kompromisą ir išsklaidyti įtampą.
