Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi, dar žinomas kaip Mehdi Rezayi, pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst. eurų) atlygį už J.Boltono, taip pat ėjusio JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pareigas, nužudymą.
Departamentas pridūrė, kad šis planas veikiausiai buvo parengtas kaip atsakas į Revoliucinės gvardijos vieno iš pagrindinių vadų Qassemo Soleimani nužudymą Irake 2020 metų sausį.
Apie šiuos kaltinimus buvo pranešta Iranui svarstant per derybas Vienoje pateiktą pasiūlymą atgaivinti 2015 metų sutartį, turinčią neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.
Jau kelis mėnesius Teheranas vengia šio susitarimo ir reikalauja, kad JAV pirmiausiai panaikintų Revoliucinei gvardijai taikomą terorizmo rėmėjos statusą.
„Tai ne pirmasis kartas, kai atskleidėme Irano sąmokslus keršyti asmenims JAV teritorijoje, ir nenuilsdami dirbsime, kad išaiškintume ir sužlugdytume kiekvieną iš šių pastangų“, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Matthew Olsenas.
Kaltinamajame dokumente nurodoma, kad N.Poursafi mėgino organizuoti J.Boltono nužudymą praeitų metų spalio pradžioje. Tada jis susisiekė su neįvardytu asmeniu Jungtinėse Valstijose ir iš pradžių sakė norintis užsakyti J.Boltono nuotraukų.
Šis asmuo perdavė iraniečiui kito asmens kontaktus, o N.Poursafi tuomet jo paprašė nužudyti J Boltoną.
Jis pasiūlė 250 tūkst. dolerių (per 244 tūkst. eurų), bet galiausiai buvo susiderėta dėl 300 tūkst. dolerių.
„Poursafi pridūrė, kad turi papildomą „darbą“, už kurį sumokėtų 1 mln. dolerių (978 tūkst. eurų)”, – nurodė Teisingumo departamentas.
Teismo dokumentuose sakoma, kad antrasis asmuo buvo JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) konfidencialus šaltinis.
Užsienio politikos „vanagas“ Tariamas žudikas delsė imtis veiksmų, laukdamas avanso, bet N.Poursafi tik balandžio pabaigoje pervedė kriptovaliutos, kurio vertė tebuvo 100 dolerių.
N.Poursafi kaltinamas pasitelkęs tarpvalstybinę komercinę struktūrą sumokėti atlygiui už užsakomąją žmogžudystę. Už tokį nusikaltimą gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo. Jis taip pat kaltinamas mėginęs teikti materialinę pagalbą sąmokslui nužudyti kitoje šalyje ir galėtų būti už tai nuteistas kalėti iki 15 metų.
J.Boltonas, vienas iš JAV užsienio politikos „vanagų“ ir griežtas Irano kritikas, dirbo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijos nacionalinio saugumo patarėju nuo 2018 metų balandžio iki 2019 metų rugsėjo.
Prezidento George’o W.Busho administracijoje jis 2005–2006 metais ėjo ambasadoriaus prie JT pareigas.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad J.Boltonas apie sąmokslą buvo informuotas ir bendradarbiavo su tyrėjais. Be kita ko, jis leidosi nufotografuojamas prie savo biuro Vašingtone, kad tos nuotraukos būtų nusiųstos N.Poursafi.
Kelis mėnesius vykstant deryboms su minėtu asmeniu Jungtinėse Valstijose N.Poursafi atskleidė, kad šis sąmokslas susiję su Teherano troškimu atkeršyti už Q.Soleimani nužudymą.
Q.Soleimani vadovavo Revoliucinės gvardijos Kudso pajėgoms ir asmeniškai prižiūrėjo šiitiškos respublikos sąjungininkų ir tarpininkų tinklą Persijos įlankos regione.
Jis žuvo per JAV drono smūgį, kai 2020 metų sausio 7 dieną atskrido į Bagdado oro uostą.
Nuo tada Teheranas grasino atkeršyti už jo žūtį, o JAV pareigūnai sakė, kad Teheranas ieško galimybių nužudyti amerikiečių.
Manoma, kad kitas asmuo Teherano taikinių sąraše buvo Mike’as Pompeo, kuris Q. Soleimani nužudymo metu ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas, o anksčiau vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV).
Tuo metu M.Pompeo teigė, kad Q.Soleimani planavo dideles atakas prieš JAV taikinius, pavyzdžiui, ambasadas.
