Kaip atpažinti ankstyvuosius lėtinių ligų simptomus ir kokius profilaktinius tyrimus atlikti skirtingo amžiaus žmonėms
Kodėl verta klausytis savo kūno signalų
Žinot, kas labiausiai stebina? Kad dauguma žmonių geriau pažįsta savo automobilio variklio garsus nei savo kūno signalus. Rimtai! Automobiliui pradėjus keistai gargėti, iškart skubame į servisą, bet kai kūnas pradeda siųsti perspėjimo ženklus, dažnai tiesiog juos ignoruojame arba teisinامės – „praeis”, „nuo amžiaus”, „tikriausiai nieko tokio”.
Tačiau štai ką turiu pasakyti – ankstyvoji diagnostika yra tikrai galingas dalykas. Daugelį lėtinių ligų galima ne tik sustabdyti ankstyvoje stadijoje, bet ir visiškai išvengti, jei žinai, ko ieškoti ir kada kreiptis į gydytojus. Ir ne, tai nereiškia, kad turite tapti hipochondriku, kuris dėl kiekvieno kostelėjimo skuba į polikliniką. Tai reiškia būti protingai budriam ir rūpintis savimi taip pat atsakingai, kaip rūpinatės viskuo kitu, kas jums svarbu.
Tie subtilūs ženklai, kuriuos lengva praleisti
Lėtinės ligos yra klastingos būtent todėl, kad jos retai prasideda dramatiškais simptomais. Jos slenka tyliai, pamažu, kaip katinas ant pirštų galų. Ir štai keletas ženklų, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį:
Nuolatinis nuovargis, kuris nesikeičia net gerai išsimiegojus – tai ne tiesiog „sunkus gyvenimas”. Jei jaučiatės pavargę net po savaitgalio poilsio, jei rytais keltis tampa vis sunkiau, o energijos trūksta net mėgstamiems užsiėmimams, tai gali būti skydliaukės problemų, anemijos, diabeto ar net širdies ligų ženklas.
Svorio pokyčiai be akivaizdžių priežasčių – ar tai staigus svorio kritimas, ar priaugimas – visada turėtų sukelti klausimų. Ypač jei nepakeitėte mitybos įpročių ar fizinio aktyvumo lygio. Tai gali signalizuoti apie hormonų disbalansą, metabolizmo sutrikimus ar net onkologines ligas.
Pasikeitę miego įpročiai taip pat nėra juokai. Nemiga, dažnas naktinis prabudimas, pernelyg didelis mieguistumas dieną – visa tai gali rodyti ne tik stresą, bet ir rimtesnes problemas, tokias kaip miego apnėja, depresija ar neurologinius sutrikimus.
Odos pakitimai – nauji apgamai, keičiančios formą ar spalvą apgamai, ilgai negyjančios žaizdos, neįprastas odos sausumas ar blyškumas. Oda yra didžiausias mūsų organas ir dažnai pirma signalizuoja apie vidinius nesklandumus.
Virškinimo sistemos keistenybės, kurios tęsiasi ilgiau nei kelias savaites – nuolatinis pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skausmas, rėmuo, apetito praradimas. Taip, kartais tai tiesiog stresas ar netinkama mityba, bet kartais – žarnyno uždegimo ligos, celiakija ar kitos rimtos būklės.
Dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai – pamatų kūrimo metas
Jei jums 20-30 metų, tikriausiai jaučiatės nemirtingi, tiesa? Aš suprantu – pati taip galvojau! Bet būtent šiuo laikotarpiu formuojasi įpročiai ir užsimezga problemos, kurios išlįs vėliau. Todėl dabar – geriausias metas pradėti rūpintis prevencija.
Kas turėtų būti jūsų sąraše:
Kraujo spaudimo matavimas – taip, net jauniems žmonėms! Hipertenzija vis dažniau pasitaiko jaunesnėse amžiaus grupėse dėl streso, netinkamos mitybos ir sėdimo gyvenimo būdo. Idealiu atveju tikrinkite bent kartą per metus.
Cholesterolio lygis – jei šeimoje yra širdies ligų istorija, tikrinkite nuo 20 metų. Kitiems – nuo 25-30 metų. Aukštas cholesterolio lygis neduoda jokių simptomų, kol neatsitinka kas nors rimto.
Gliukozės kiekis kraujyje – ypač svarbu, jei turite antsvorio ar šeimoje yra diabetu sergančių žmonių. Priešcukrinio diabeto stadijoje visa dar galima viską apsukti!
Bendras kraujo tyrimas – parodo daug dalykų: nuo anemijos iki uždegimo procesų organizme. Kartą per metus tikrai nesugadins.
Moterims – gimdos kaklelio patikra (PAP testas) nuo 21 metų, krūtų savikontrolė kas mėnesį. Vyrams – sėklidžių savikontrolė, ypač jei šeimoje buvo onkologinių ligų.
Odos apgamų žemėlapis – pasižymėkite, kur ir kokios apgamos turite, stebėkite pokyčius. Melanomos rizika didėja, o anksti pastebėta ji yra beveik 100% išgydoma.
Keturiasdešimtmečiai – kai organizmas pradeda kalbėti garsiau
Štai čia prasideda įdomumai! Keturiasdešimt – tai ne senatvė, bet tai amžius, kai organizmas pradeda aiškiau reikšti savo nuomonę apie tai, kaip juo rūpinotės ankstesnius dešimtmečius. Gera žinia – dar ne per vėlu viską pataisyti ir užkirsti kelią rimtoms problemoms.
Šiame amžiuje jau reikia rimčiau žiūrėti į profilaktinius tyrimus:
Širdies ir kraujagyslių sistemos patikra tampa kritiškai svarbi. Lipidograma (išsamus riebalų profilis kraujyje), EKG ramybės būsenoje, o jei yra rizikos veiksnių – ir krūvio metu. Širdies ligos vis dar yra pirmaujanti mirties priežastis, bet jos yra labai gerai valdomas dalykas, jei pastebėtos laiku.
Skydliaukės hormonų tyrimas – ypač moterims! Skydliaukės problemos dažnai maskuojasi kaip nuovargis, depresija, svorio problemos. TSH tyrimas yra paprastas ir informatyvus.
Kolonoskopija – taip, žinau, niekas nenori apie tai galvoti, bet storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, o anksti aptiktas – beveik visada išgydomas. Nuo 45 metų (anksčiau, jei šeimoje buvo atvejų) šis tyrimas turėtų tapti rutina.
Moterims – mamografija kas 1-2 metus. Krūties vėžio rizika didėja su amžiumi, bet ankstyvoje stadijoje jis puikiai gydomas. Taip pat reguliarios ginekologinės apžiūros su ultragarsu.
Vyrams – prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, ypač jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų. Taip pat verta pasitikrinti testosterono lygį, jei jaučiate energijos trūkumą, sumažėjusį libido ar kitus su tuo susijusius simptomus.
Akių patikra – glaukoma ir kitos akių ligos dažnai prasideda būtent šiame amžiuje, o anksti aptiktos gali būti sėkmingai gydomos.
Kaulų tankio tyrimas – ypač moterims, artėjant menopauzei, bet ir vyrams, turintiems rizikos veiksnių osteoporozei.
Penkiasdešimtmečiai ir vyresni – išminties ir profilaktikos derinys
Jei jums virš 50, sveikinu – jūs įgijote daug gyvenimo patirties! Dabar svarbu tą išmintį pritaikyti ir savo sveikatai. Šiame amžiuje profilaktiniai tyrimai tampa ne tik rekomenduojami, bet būtini.
Viskas, kas buvo svarbu keturiasdešimtmečiams, dabar tampa dar svarbesniu, plius:
Kolonoskopija kas 5-10 metų (priklausomai nuo ankstesnių rezultatų ir rizikos veiksnių) – tai neapderinama. Storosios žarnos polipai gali virsti vėžiu, bet jei jie pašalinami kolonoskopijos metu, problema išspręsta.
Plaučių patikra – ypač rūkantiems ar rūkiusiems. Žemos dozės kompiuterinė tomografija gali aptikti plaučių vėžį labai ankstyvoje stadijoje.
Išsamesni širdies tyrimai – streso echokardiografija, kraujagyslių ultragarsas, jei yra rizikos veiksnių. Širdies priepuoliai ir insultai dažniausiai ištinka būtent šiame amžiuje, bet jie dažnai yra išvengiami su tinkama prevencija.
Diabeto patikra – ne tik gliukozė, bet ir glikuotas hemoglobinas (HbA1c), kuris parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius. Diabetas tipo 2 dažniausiai išsivysto būtent po 50.
Klausos ir regos patikra – jausmai silpnėja su amžiumi, bet daugelis problemų gali būti kompensuojamos arba sustabdytos.
Moterims – tęsti mamografiją kas 1-2 metus, kaulų tankio matavimas tampa ypač svarbus po menopauzės.
Vyrams – PSA tyrimas tampa dar svarbesnis, taip pat prostatos ultragarsas.
Odos onkologo apsilankymas – bent kartą per metus, ypač jei daug laiko praleidote saulėje jaunesniame amžiuje.
Kaip iš tiesų klausytis savo kūno
Gerai, dabar apie praktiką. Kaip realiai atpažinti, kad kažkas negerai? Štai keletas patarimų, kurie man asmeniškai padeda:
Vedimas simptomų dienoraščio – skamba keistai, bet veikia! Jei pastebite kažką neįprasto (skausmai, nuovargis, virškinimo problemos), užsirašykite. Po savaitės ar dviejų pamatysite, ar tai buvo vienkartinis dalykas, ar pasikartojanti problema. Taip pat padės gydytojui, jei reikės konsultuotis.
Reguliari savikontrolė – kas mėnesį patikrinkite krūtis (moterims) ar sėklides (vyrams), peržiūrėkite apgamas, atkreipkite dėmesį į bet kokius pasikeitimus. Geriausia tai daryti tą pačią mėnesio dieną, kad taptų įpročiu.
Stebėkite pokyčius, ne absoliučias vertes – jei jūsų normalus svoris visada buvo 70 kg ir staiga per mėnesį nukritote iki 65 be jokios priežasties – tai svarbu. Jei visada miegojote 7 valandas ir jautėtės puikiai, o dabar reikia 9 ir vis tiek pavargę – tai svarbu.
Pasitikėkite savo instinktais – jei kažkas jaučiasi ne taip, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas, verta pasitikrinti. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną.
Nepanikuokite, bet ir neignoruokite – dauguma simptomų yra nekalti, bet vienintelis būdas tai sužinoti – pasitikrinti. Geriau jaustis kvailai dėl bereikalingo susirūpinimo nei praleisti rimtą problemą.
Finansinė ir psichologinė pusė
Suprantu, kad tyrimai kainuoja pinigų ir laiko. Bet pagalvokite taip – kiek kainuoja lėtinės ligos gydymas? Kiek kainuoja prarastas darbingumas? Kiek kainuoja sumažėjusi gyvenimo kokybė?
Daug tyrimų Lietuvoje yra kompensuojami arba prieinami už priimtiną kainą. Profilaktiniai patikrinimai dažnai yra pigesni nei diagnostiniai tyrimai, kai jau yra simptomų. Be to, daugelis darbdavių siūlo sveikatos patikrinimus – pasinaudokite!
Dėl psichologinės pusės – taip, gali būti baisu. Baisu sužinoti, kad kažkas negerai. Bet žinot, kas dar baisiau? Sužinoti per vėlai, kai jau sunku ką nors padaryti. Žinojimas duoda galią veikti, o nežinojimas tik kelia nerimą.
Jei jaučiate stiprų nerimą dėl sveikatos, tai irgi yra svarbu – galbūt verta pasikonsultuoti su psichologu. Sveikatos nerimas yra realus dalykas, bet jis neturėtų nei paralyžiuoti jūsų, nei trukdyti rūpintis savimi.
Kai prevencija tampa gyvenimo būdu, o ne našta
Štai ką noriu pasakyti pabaigoje – rūpintis sveikata neturėtų būti dar vienas stresą keliantis dalykas jūsų sąraše. Tai turėtų tapti natūralia jūsų gyvenimo dalimi, kaip dantų valymas ar automobilio techninė apžiūra.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Neturite iš karto bėgti daryti visų įmanomų tyrimų. Pasirinkite vieną ar du, kurie labiausiai aktualūs jūsų amžiui ir situacijai. Susiraskite gydytoją, kuriuo pasitikite ir su kuriuo galite atvirai kalbėti. Įtraukite šeimos narius – kartu lengviau formuoti sveikus įpročius ir priminti vieni kitiems apie profilaktinius patikrinimus.
Ir štai dar kas svarbu – kūnas tikrai kalba su mumis. Jis siunčia signalus, perspėjimus, užuominas. Mūsų darbas – išmokti tą kalbą suprasti ir į ją reaguoti. Ne su panika, ne su ignoravimu, bet su sveiku dėmesiu ir rūpesčiu.
Galiausiai, atminkite – jūs vertos ir verti to rūpesčio. Jūsų sveikata yra ne prabanga, o būtinybė. Ir kuo anksčiau pradėsite klausytis savo kūno ir reguliariai jį tikrinti, tuo didesne tikimybė, kad galėsite mėgautis ilgu, sveiku ir kokybišku gyvenimu. O argi ne dėl to viso ir verta stengtis?
