Kaip atpažinti ankstyvuosius lėtinių ligų simptomus ir kokius tyrimus atlikti profilaktiškai

Kodėl mes taip dažnai praleidžiame pirmuosius signalus

Žmonės turi keistą savybę – ignoruoti savo kūno siunčiamus signalus tol, kol situacija tampa tikrai kritiška. Galvos skausmas? Turbūt nuo oro. Nuolatinis nuovargis? Darbo krūvis kaltas. Sąnarių skausmai? Amžius jau ne tas. Šitaip mes patys sau išsiaiškiname, kodėl jaučiamės blogai, ir toliau gyvename įprastu ritmu, kol organizmas nepaduoda tokio signalo, kurio ignoruoti jau nebegalima.

Problema ta, kad daugelis lėtinių ligų – cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, autoimuninės būklės, net kai kurios vėžio formos – pradžioje pasireiškia labai subtiliais, lengvai nustumamais į šalį simptomais. Kai pagaliau nusprendžiame kreiptis į gydytoją, liga jau gali būti pažengusi į tokią stadiją, kai gydymas tampa sudėtingesnis, brangesnis ir ne visada toks efektyvus.

Dar viena problema – mūsų sveikatos priežiūros sistema dažnai orientuota į gydymą, o ne prevenciją. Gydytojai perpildyti pacientų, konsultacijos trumpos, ir nebent jūs ateisite su konkrečiomis, aiškiomis nusiskundimais, tikimybė, kad kas nors pradės gilintis į jūsų bendrus simptomus, yra gana maža. Todėl atsakomybė už savo sveikatą didžiąja dalimi tenka mums patiems.

Nuovargio ir energijos stokos problema: kada tai daugiau nei tiesiog pavargimas

Nuovargis yra vienas iš tų simptomų, kuriuos lengviausia nustumti į šalį. Visi esame pavargę – gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje to reikalauja. Tačiau yra skirtumas tarp normalaus pavargimo po intensyvios dienos ir lėtinio, nepaaiškinama nuovargio, kuris nepranyksta net po poilsio.

Jei pastebite, kad jums sunku atsikelti net po pilnos nakties miego, kad paprastos užduotys, kurias anksčiau atlikdavote lengvai, dabar reikalauja didžiulių pastangų, kad jūsų koncentracija nuolat blunka – tai gali būti pirmas skambutis. Toks nuovargis gali signalizuoti apie labai įvairias problemas: nuo skydliaukės funkcijos sutrikimų iki anemijos, nuo pradedančio cukriniu diabetu iki lėtinio uždegimo organizme.

Ypač atkreipkite dėmesį, jei nuovargis atsiranda staiga ir be akivaizdžios priežasties, arba jei jis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites. Jei kartu su nuovargiu pastebite ir kitus simptomus – svorio pokyčius, nuotaikos svyravimus, virškinimo problemas – tai tikrai verta pasitikrinti.

Kokie tyrimai padėtų išsiaiškinti: Bendras kraujo tyrimas su formule (parodo anemiją, uždegimą), skydliaukės hormonai (TSH, laisvasis T4), gliukozės kiekis kraujyje, feritinas (geležies atsargos), vitamino D lygis, C reaktyvusis baltymas (CRP) – uždegimo žymuo.

Virškinimo sistemos keistenybės, kurias per dažnai nubraukiame

Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar palaidėjimas, rėmuo, diskomfortas po valgio – visa tai tapo beveik norma daugeliui žmonių. „Turbūt kažką ne taip suvalgiau” – sakome sau ir einame toliau. Bet jei šie simptomai kartojasi reguliariai, tai gali būti kažko rimtesnio pradžia.

Lėtinis virškinimo sistemos dirginimas gali signalizuoti apie celiakiją, laktazės nepakankamumą, dirgliosios žarnos sindromą, net apie pradedančias uždegiminės žarnyno ligas. Be to, vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno sveikata tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos funkcija, psichikos būkle ir net neurodegeneracinių ligų rizika.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pastebite kraują išmatose (net ir nedidelį kiekį), jei staiga pasikeitė jūsų įprastinis žarnyno ritmas, jei jaučiate nuolatinį pilvo skausmą tam tikroje vietoje, arba jei turite neatitikimą tarp to, ką valgote, ir kaip jaučiatės po valgio.

Rekomenduojami tyrimai: Išmatų tyrimas dėl paslėpto kraujo, celiakijos žymenys (anti-tTG antikūnai), kalprotektinas išmatose (žarnyno uždegimo žymuo), H. pylori testas, jei yra rėmuo ar skrandžio diskomfortas. Priklausomai nuo simptomų – kolonoskopija ar gastroskopija, ypač jei jums virš 45 metų.

Kai skausmas tampa kasdienybe

Lėtinis skausmas – sąnariuose, raumenyse, nugaroje – yra dar vienas tų simptomų, kuriuos mes linkę normalizuoti. „Amžius”, „sėdimas darbas”, „per daug sportuoju” – priežasčių galime rasti daugybę. Ir taip, kartais tai tikrai tik mechaninė problema. Bet kartais tai gali būti autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, ar net fibromialgiją pradžia.

Ypač įtartina, jei skausmas yra simetriškas (pavyzdžiui, skauda abi rankas ar abu kelius), jei jis yra intensyviausias ryte ir šiek tiek sumažėja per dieną, jei kartu pastebite sąnarių patinimą ar standumą. Tai klasikiniai uždegiminių sąnarių ligų požymiai, kurie reikalauja ankstyvo įsikišimo – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė.

Neignoruokite ir lėtinio nugaros skausmo, ypač jei jis pablogėja naktį ar anksti ryte. Tai gali būti ankilozuojančio spondilito (uždegiminės stuburo ligos) požymis, kuris dažnai diagnozuojamas praėjus daugeliui metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Tyrimai, kurie padės: Bendras kraujo tyrimas, CRP ir ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) – uždegimo žymenys, reumatoidinis faktorius, anti-CCP antikūnai, HLA-B27 genas (jei įtariamas ankilozuojantis spondilitas), šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (podagros rizika).

Nepaaiškinama svorio kaita ir apetito pokyčiai

Staigus svorio kritimas be dietos ar fizinio aktyvumo pokyčių – tai vienas iš tų simptomų, kuris tikrai turėtų sukelti susirūpinimą. Tai gali signalizuoti apie skydliaukės hipertyreozę, cukrinį diabetą, net apie onkologines ligas ar virškinimo sistemos sutrikimus, kurie trukdo maistinių medžiagų įsisavinimui.

Bet ir priešinga situacija – nepaaiškinama svorio prieaugis, ypač jei jis koncentruojasi pilvo srityje, gali būti metabolinio sindromo, insulino rezistencijos ar Cushing sindromo požymis. Jei kartu pastebite padidėjusį troškulį, dažną šlapinimąsi, lėtai gyjančias žaizdas – tai gali būti cukrinis diabetas.

Apetito pokyčiai taip pat svarbūs. Nuolatinis alkis, ypač saldumynų troškimas, gali signalizuoti apie insulino rezistenciją. Apetito praradimas, ypač jei kartu jaučiate pykinimą ar skonio pokyčius, gali būti įvairių ligų – nuo kepenų problemų iki depresijos – požymis.

Būtini tyrimai: Gliukozės tolerancijos testas arba glikuotas hemoglobinas (HbA1c), skydliaukės hormonai, kepenų ir inkstų funkciją rodantys rodikliai, lipidų profilis. Jei svorio kritimas yra žymus – platesnis onkologinis patikrinimas.

Odos pokyčiai, kuriuos matome, bet nepastebime

Oda – tai didžiausias mūsų organas ir dažnai pirmasis, kuris parodo vidinius sutrikimus. Nauji apgamai, kurie keičia formą ar spalvą, lėtai gyjančios žaizdos, neįprastas blyškumas ar priešingai – odos patamsėjimas tam tikrose vietose, netikėtas plaukų slinkimas ar, priešingai, padidėjęs plaukuotumas – visa tai gali būti svarbūs signalai.

Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus. Jei turite apgamą, kuris keičiasi – didėja, keičia spalvą, kraštai tampa nelygūs, jis pradeda kraujuoti ar niežti – tai būtina parodyti dermatologui. Melanoma, viena agresyviausių vėžio formų, ankstyvoje stadijoje yra beveik 100% išgydoma, bet vėlyvose stadijose prognozė labai bloga.

Lėtai gyjančios žaizdos, ypač kojose, gali signalizuoti apie cukrinį diabetą ar kraujotakos problemas. Keistas odos blyškumas ar geltonumas gali būti anemijos ar kepenų problemų požymis. Tamsūs odos plotai kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje (acanthosis nigricans) – tai klasikinis insulino rezistencijos požymis.

Kas vertėtų patikrinti: Jei yra įtartinų apgamų – dermatoskopija ar biopsija. Jei įtariate vidinių problemų atspindį – gliukozės kiekis, skydliaukės hormonai, kepenų rodikliai, geležies kiekis ir feritinas.

Profilaktiniai tyrimai: ką daryti net jei nieko neskauda

Štai čia prasideda tikroji prevencija. Daugelis lėtinių ligų gali vystytis metų metus be jokių simptomų, ir tik reguliarūs patikrinimai gali jas aptikti ankstyvojoje stadijoje. Problema ta, kad mūsų sveikatos sistema ne visada aktyviai skatina profilaktinius patikrinimus, o žmonės patys dažnai galvoja: „Kam eiti pas gydytoją, jei nieko neskauda?”

Atsakymas paprastas: tam, kad išvengtumėte situacijos, kai pradės skaudėti taip, kad gydymas bus sudėtingas ir brangus, o rezultatai – negarantuoti.

Baziniai tyrimai, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus:

• Bendras kraujo tyrimas su formule – parodo anemiją, uždegimą, kai kurias kraujo ligas
• Gliukozės kiekis arba HbA1c – cukrinis diabetas ir priešdiabetinė būklė
• Lipidų profilis – cholesterolio ir trigliceridų lygiai, širdies ir kraujagyslių ligų rizika
• Kepenų rodikliai (ALT, AST, GGT) – kepenų funkcija
• Inkstų rodikliai (kreatininas, šlapalo kiekis) – inkstų funkcija
• TSH – skydliaukės funkcija
• Vitamino D lygis – jo trūkumas susijęs su daugybe problemų

Papildomi tyrimai priklausomai nuo amžiaus ir rizikos veiksnių:

Jei jums virš 40 metų, turite šeimoje buvusių širdies ligų, esate su antsvoriu ar rūkote – būtina reguliariai matuoti kraujospūdį ir atlikti EKG. Jei yra papildomų rizikos veiksnių – širdies echoskopija.

Moterims nuo 40 metų (o esant rizikos veiksniams – ir anksčiau) – mamografija kas 1-2 metus. Gimdos kaklelio patikrinimas (PAP tepinėlis) – kas 3 metus, jei ankstesni tyrimai buvo normalūs.

Vyrams nuo 50 metų (o esant šeiminei istorijai – nuo 45) – PSA tyrimas dėl prostatos vėžio, nors šis tyrimas yra diskutuotinas ir sprendimą reikėtų priimti kartu su gydytoju.

Visiems nuo 45-50 metų – kolonoskopija dėl storosios žarnos vėžio. Tai vienas iš tų tyrimų, kurie tikrai gelbsti gyvybes, nes leidžia aptikti ir pašalinti priešvėžinius polipus.

Ką daryti su visa šia informacija ir kaip nepasimesti medicinos labirintuose

Suprantu, kad perskaičius visa tai gali atrodyti, jog reikia gyventi medicinos įstaigoje ir nuolat kažką tikrintis. Bet realybė tokia: dauguma šių tyrimų yra paprasti, nesudėtingi ir nebrangūs. Problema ne tyrimuose, o mūsų požiūryje į prevenciją.

Pradėkite nuo paprasto dalyko: kartą per metus susiplanuokite vizitą pas šeimos gydytoją ir paprašykite bazinių tyrimų. Jei gydytojas klausia „kas jums skauda?”, o jūs sakote „nieko”, ir jis sako „tai kam atėjote?” – tai ne jūsų problema, o sistemos problema. Jūs turite teisę prašyti profilaktinių tyrimų.

Vedėkite savo sveikatos užrašus. Taip, skamba senamadiška, bet tai veikia. Užsirašykite, kada atlikote kokius tyrimus, kokie buvo rezultatai. Pastebėjote kokį nors simptomą – užsirašykite, kada jis prasidėjo, kaip dažnai pasikartoja, kas jį provokuoja. Gydytojui tai bus neįkainojama informacija, o jums patiems padės pamatyti tendencijas.

Nepasitikėkite tik vienu gydytoju, jei kažkas jums atrodo neaišku. Antroji nuomonė – tai ne gydytojo įžeidimas, o jūsų teisė ir protingas sprendimas, ypač jei kalbama apie rimtas diagnozes ar sudėtingą gydymą.

Ir pats svarbiausias dalykas: išmokite klausyti savo kūno. Ne kiekvienas simptomas reiškia ligą, bet jei kažkas nesikeičia ilgiau nei kelias savaites, jei kažkas jums atrodo neįprasta, jei intuicija sako, kad kažkas ne taip – pasitikrinkite. Geriau dešimt kartų nereikalingai nueiti pas gydytoją, nei vieną kartą pavėluoti su rimta problema. Jūsų sveikata – tai ne ta sritis, kur verta rizikuoti ir laukti, kol „само пройдет”.