Kaip atpažinti ankstyvus ligos simptomus ir kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją

Kai kūnas pradeda šnabždėti, o ne rėkti

Žinot, dažnai mes elgiamės su savo kūnu kaip su senu automobiliu – kol važiuoja, nevažiuojam į servisą. Bet skirtumas tas, kad automobilio dalių galima nusipirkti, o štai naują kepenis ar širdį gauti jau kiek sudėtingiau. Todėl labai svarbu išmokti girdėti tuos pirmuosius kūno signalus, kai jis dar tik švelniai užsimena, kad kažkas negerai, o ne laukti, kol pradės aliarmuoti visais įmanomais būdais.

Problema ta, kad mes gyvename tokiame tempingame pasaulyje, kur viskas turi būti daroma vakar, o geriau – užvakar. Todėl dažnai tiesiog ignoruojame tuos pirmuosius simptomus, galvodami „praeis”, „nuo darbo”, „turbūt per mažai miegojau”. Ir kartais tikrai praeina. Bet kartais nepraeina. Ir štai čia prasideda problemos.

Tie subtilūs ženklai, kuriuos dažniausiai praleidžiam pro akis

Nuovargis – tai turbūt pats labiausiai ignoruojamas simptomas visame pasaulyje. Visi esam pavargę, ar ne? Darbas, šeima, įsipareigojimai, socialinis gyvenimas. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio ir to, kuris turėtų sukelti susirūpinimą. Jei jautiesi pavargęs net po pilnaverčio miego, jei nuovargis trunka ilgiau nei kelias savaites, jei jis trukdo normaliai funkcionuoti – tai jau nebe „tiesiog nuovargis”.

Aš pats prieš kelerius metus galvojau, kad esu pavargęs nuo darbo. Truko apie tris mėnesius, kol pagaliau nuėjau pas gydytoją ir paaiškėjo, kad turiu geležies trūkumą. Paprasčiausia problema, bet jei būčiau toliau ignoravęs, galėjo virsti rimtesne.

Neaiškūs skausmai – dar viena kategorija, kurią mėgstam nusišluostyti. Galva skauda? Išgėriam vaistą ir einam toliau. Nugara skauda? Na, sėdim gi prie kompiuterio visą dieną. Bet jei skausmas kartojasi reguliariai, jei jis keičia intensyvumą ar pobūdį, jei atsiranda naujose vietose – tai jau vertas dėmesio signalas.

Virškinimo sutrikimai taip pat dažnai lieka nepastebėti arba pateisinami stresu ar netinkama mityba. Žinoma, dažniausiai taip ir yra. Bet jei pastoviai jaučiate diskomfortą, jei keičiasi virškinimo įpročiai, jei atsiranda kraujas išmatose – tai absoliučiai nėra normalus dalykas, kurį reikėtų ignoruoti.

Kada tas „praeis” gali virsti rimta problema

Yra keletas auksinių taisyklių, kurios padeda suprasti, kada reikia nustoti laukti ir imtis veiksmų. Pirmiausia – trukmė. Jei bet koks simptomas trunka ilgiau nei dvi savaites ir nėra jokių pagerėjimo ženklų, laikas bent jau pasikonsultuoti su gydytoju. Nebūtinai tai reiškia, kad turite kažką baisaus, bet geriau pasitikrinti.

Antra – intensyvumas. Jei simptomai stiprėja, o ne silpnėja, jei jie pradeda trukdyti jūsų kasdieniam gyvenimui, jei negalite normaliai dirbti, miegoti ar valgyti – tai aiškus signalas, kad reikia pagalbos. Nereikia būti didvyriu ir kentėti. Tikrai nereikia.

Trečia – nauji simptomai. Jei prie vieno simptomo prisideda dar vienas, paskui dar vienas – tai kūnas bando jums pasakyti, kad situacija blogėja. Pavyzdžiui, jei pradžioje tik šiek tiek skaudėjo galvą, paskui atsirado galvos svaigimas, o dabar dar ir pykinimas – tai jau rimtas reikalas.

Tie simptomai, dėl kurių reikia skambinti greitajai pagalbai

Yra dalykų, dėl kurių nereikia laukti nei minutės. Ir čia ne vieta eksperimentuoti su „pažiūrėsim, kaip bus rytoj”. Staigus stiprus krūtinės skausmas, ypač jei jis spaudžia, dega ar spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą – tai gali būti širdies priepuolis. Nesivaržykit skambinti 112, net jei vėliau paaiškės, kad tai buvo tik nerimas ar raumenų tempimas. Geriau dešimt kartų pasirodyti pernelyg atsargiam, nei vieną kartą per vėlai.

Staigus stiprus galvos skausmas, kokio niekada anksčiau nejaučiau – ypač jei jis atsiranda staiga, kaip „perkūnas iš giedro dangaus”. Tai gali būti insultas ar smegenų kraujagyslės plyšimas. Jei dar pridėti susipainiojimą, kalbos sutrikimus, veidų asimetriją ar galūnių silpnumą – tai tikrai greitosios iškvietimo situacija.

Sunkus kvėpavimas ar dusulys, kuris atsiranda staiga ir nėra susijęs su fiziniu krūviu. Ypač jei kartu jaučiate krūtinės skausmą ar kosuojate kraują. Tai gali būti plaučių embolija ar kitos rimtos kvėpavimo sistemos problemos.

Staigus stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis lokalizuotas vienoje pusėje ir yra toks stiprus, kad negalite normaliai judėti. Tai gali būti apendicitas, tulžies pūslės uždegimas ar kitos būklės, kurioms gali prireikti skubios operacijos.

Kaip atskirti įprastą peršalimą nuo ko nors rimtesnio

Peršalimas – tai turbūt dažniausia priežastis, kodėl žmonės apskritai galvoja apie savo sveikatą. Ir dažniausiai tai tikrai tik peršalimas. Bet kartais tai nėra tik peršalimas, ir svarbu mokėti atskirti.

Įprastas peršalimas paprastai prasideda pamažu – pradeda niežti gerklę, paskui atsiranda sloga, galbūt lengvas kosulys. Temperatūra, jei ir pakyla, tai nedaug – iki 38 laipsnių. Ir svarbiausia – po kelių dienų jautiesi geriau. Gal ne puikiai, bet geriau. Simptomai silpnėja, o ne stiprėja.

Bet jei temperatūra šoka virš 39 laipsnių ir nesileidžia, jei atsiranda stiprus galvos skausmas ir kaklo sustingimas, jei kosulys tampa labai stiprus ir kosuojate geltoną ar žalsvą skreplį, o gal net su kraujo priedu – tai jau ne peršalimas. Tai gali būti gripas, plaučių uždegimas ar kita infekcija, kuriai reikia gydytojo dėmesio.

Ypač atidžiai reikia stebėti vaikus ir vyresnio amžiaus žmones. Jų imunitetas gali reaguoti kitaip, ir tai, kas jaunam suaugusiam atrodytų kaip lengvas peršalimas, jiems gali virsti rimta problema.

Kai kūnas keičiasi – į ką atkreipti dėmesį

Nepaaiškinama svorio kaita – tai vienas iš tų dalykų, kurie tikrai turėtų sukelti susirūpinimą. Jei be jokios priežasties per trumpą laiką numestumėte daug svorio (sakykime, 5-10 kg per mėnesį), tai nėra priežastis džiaugtis, o priežastis nueiti pas gydytoją. Taip pat ir staigus svorio padidėjimas, ypač jei jis susijęs su patinimu, gali reikšti širdies, kepenų ar inkstų problemas.

Odos pokyčiai taip pat gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą. Nauji apgamai ar esamų apgamų pasikeitimas – dydžio, spalvos, formos – tai gali būti odos vėžio požymis. Neaiškios išbėrimai, kurie nepraeina, geltona oda (gali reikšti kepenų problemas), labai sausa ar niežtinti oda – visi šie dalykai verti dėmesio.

Pasikeitę tualeto įpročiai – tai tema, apie kurią niekas nemėgsta kalbėti, bet ji labai svarbi. Jei staiga pradėjote dažniau ar rečiau eiti į tualetą, jei pasikeitė išmatų spalva ar konsistencija, jei atsiranda kraujas šlapime ar išmatose – tai tikrai ne gėda nueiti pas gydytoją ir apie tai pakalbėti.

Psichologiniai simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Mes daug kalbame apie fizinius simptomus, bet psichologinė sveikata yra ne mažiau svarbi. Ir čia problema ta, kad dažnai žmonės galvoja „susiimsiu”, „reikia tiesiog būti stipresniam”, „kiti gi susitvarko”. Bet depresija, nerimas ir kitos psichikos sveikatos problemos nėra silpnumo ženklas – tai medicininės būklės, kurioms reikia pagalbos.

Jei pastoviai jaučiatės liūdnas, jei praradote susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, jei keičiasi miego ar valgymo įpročiai, jei atsiranda mintys apie savęs žalojimą – tai labai rimti simptomai, dėl kurių būtina kreiptis pagalbos. Ir ne rytoj, ne kitą savaitę – dabar.

Nerimas, kuris trukdo normaliai funkcionuoti, panikos atakos, obsesyvios mintys – tai taip pat nėra kažkas, su kuo reikia tiesiog susitaikyti. Yra efektyvių gydymo būdų, ir nėra jokios priežasties kentėti vienam.

Kaip pasirengti vizitui pas gydytoją, kad išspaudžius maksimumą

Gerai, nusprendėte nueiti pas gydytoją. Puiku! Bet kaip padaryti, kad tas vizitas būtų kuo naudingesnis? Pirmiausia – užsirašykit savo simptomus. Gydytojo kabinete dažnai užmirštam pusę dalykų, kuriuos norėjom pasakyti. Užsirašykit, kada simptomai prasidėjo, kaip dažnai pasireiškia, kas juos sustiprina ar sumažina, kokie vaistai padeda ar nepadeda.

Pasiimkit visų vaistų, kuriuos vartojate, sąrašą. Įskaitant vitaminus, maisto papildus, žolelių arbatas – viską. Kartais simptomai gali būti susiję su vaistų sąveika, ir gydytojui svarbu žinoti visą vaizdą.

Nebijokite užduoti klausimų. Jei ko nors nesuprantate, klauskite. Jei norite žinoti, kokios yra kitos gydymo galimybės, klauskite. Tai jūsų sveikata, ir turite teisę žinoti, kas vyksta su jūsų kūnu. Geras gydytojas visada skirs laiko atsakyti į jūsų klausimus.

Ir dar vienas dalykas – būkite sąžiningi. Jei rūkote, sakykite, kad rūkote. Jei geriame daugiau alkoholio, nei turėtumėte, sakykite. Jei nesilaikote prieš tai paskirto gydymo, sakykite. Gydytojas nėra čia tam, kad jus teistų – jis čia tam, kad padėtų. Bet padėti gali tik tada, kai žino tikrą situaciją.

Kai intuicija sako, kad kažkas negerai – pasikliauk ja

Žinot, mes per daug laiko praleidžiam galvodami, analizuodami, ieškodami informacijos internete (kas, beje, dažnai tik dar labiau išgąsdina). Bet kartais tiesiog reikia pasikliauti savo instinktu. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, net jei negalite tiksliai paaiškinti kas – tai jau pakankamai gera priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.

Niekada nesijauskit kvailai dėl to, kad nuėjote pas gydytoją ir paaiškėjo, kad viskas gerai. Tai puiku, kad viskas gerai! Geriau dešimt kartų nueiti ir išgirsti, kad viskas tvarkoje, nei vieną kartą nenueiti ir praleisti kažką rimto. Gydytojai tai supranta. Jie verčiau matytų jus dešimt kartų be reikalo, nei vieną kartą per vėlų.

Ir dar – jei nueinate pas gydytoją, o jis jūsų nesiklauso, nusibraukia jūsų simptomus kaip „nieko tokio” ar „nuo streso”, bet jūs jaučiate, kad tai ne viskas – ieškokite kitos nuomonės. Tai jūsų teisė. Kartais reikia pasikeisti gydytoją, kad rastumėte tą, kuris tikrai jus išklausys ir padės.

Svarbiausia – rūpinkitės savimi. Jūsų kūnas yra vienintelis, kurį turite, ir jis nusipelnė dėmesio bei rūpesčio. Klausykite jo signalų, nebijokite ieškoti pagalbos ir nepamirškite, kad prevencija visada geresnė už gydymą. Reguliarūs patikrinimai, sveika gyvensena ir dėmesys savo savijautai – tai geriausia investicija į savo ateitį. Ir atminkite – nėra kvailų klausimų, kai kalbame apie sveikatą. Yra tik neužduoti klausimai, kurie vėliau gali virsti problemomis.