Kaip atpažinti ankstyvus sveikatos sutrikimų signalus ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Kodėl mes taip dažnai ignoruojame savo kūno signalus

Žmonės turi keistą savybę – gyvename taip, tarsi mūsų kūnas būtų nemirtingas, o sveikatos problemos – tai kažkas, kas nutinka tik kitiems. Kol galva neplyš, kol nebeįmanoma atsistoti iš lovos, kol skausmas netampa nepakeliamas, mes linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją. Ir tai ne vien lietuviška problema, nors turime pripažinti – mūsų kultūroje ypač stiprus „pats praeis” mentalitetas.

Dažnai save įtikinėjame, kad esame per daug užsiėmę, kad gydytojo eilės per ilgos, kad simptomas per menkas dėmesiui. Bet ar tikrai? O gal tiesiog bijome išgirsti blogų žinių? Psichologai tai vadina gynybos mechanizmu – jei nežinau diagnozės, tai ir problemos nėra. Tik štai organizmas taip neveikia. Jis siunčia signalus ne tam, kad mus erzintų, o tam, kad įspėtų.

Kai nuovargis nėra tik nuovargis

Nuolatinis nuovargis – vienas labiausiai nuvertintų simptomų. „Žinoma, kad pavargęs, dirbu po dvylika valandų”, „Vaikai nemiegoja naktimis”, „Stresas darbe”. Visi turime dešimtis paaiškinimų, kodėl jaučiamės išsekę. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio ir patologinio.

Jei miegojote aštuonias valandas, bet vis tiek ryte jaučiatės lyg sunkvežimis pervažiavo, jei nuovargis nepraeina net po savaitgalio poilsio, jei paprasčiausi kasdieniai darbai tampa iššūkiu – tai ne normalus nuovargis. Tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, diabeto, depresijos ar net onkologinių ligų požymis.

Ypač atkreipkite dėmesį, jei nuovargis atsiranda staiga ir be akivaizdžios priežasties. Jei dar prieš mėnesį laisvai užlipote į penktą aukštą, o dabar uždustate lipant į antrą – tai ne amžius, tai signalas. Net jei jums tik trisdešimt.

Skausmas, kurio nereikėtų ignoruoti

Skausmas – tai organizmo aliarmo sistema. Bet mes išmokome ją nutildyti. Skauda galvą – išgeri tabletę. Skauda nugarą – patrini tepalais. Skauda skrandį – išgeri antacido. Ir taip kartojame, kol skausmas tampa mūsų kasdienybe.

Štai keletas skausmo tipų, kurie reikalauja nedelsiant medicininės pagalbos: staigus, intensyvus galvos skausmas, kokio niekada nepatyręs (gali būti smegenų kraujagyslių problemos požymis); krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas, ypač jei spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą; pilvo skausmas, kuris nuolat stiprėja ir neleidžia normaliai funkcionuoti; skausmas kojoje su patinimu ir paraudimu (trombozės rizika).

Bet net ir lėtinis, neintensyvus skausmas nusipelno dėmesio. Jei kas savaitę vartojate skausmą malšinančių vaistų, jei skausmas trukdo miegoti, jei keičiate savo įpročius dėl skausmo – laikas pas specialistą. Ne į vaistinę už dar stipresnių tablečių, o pas gydytoją diagnozei.

Svorio pokyčiai, kurie kalba apie problemą

Netikėtas svorio kritimas dažnai būna svajonių išsipildymas – „pagaliau suliesėjau nieko nedarydamas!” Bet jei per tris–šešis mėnesius netikėtai netenkate daugiau nei 5% kūno svorio, o mitybos ar fizinio aktyvumo įpročiai nepasikeitė – tai ne stebuklas, tai simptomas.

Svorio kritimas be akivaizdžios priežasties gali reikšti skydliaukės hiperaktyvumą, diabetą, virškinimo trakto ligas, vėžį ar psichikos sutrikimus. Taip, kartais tai gali būti ir stresas, bet net ir stresas, sukeliantis tokius fizinius pokyčius, reikalauja medicininės pagalbos.

Ir atvirkščiai – staigus svorio padidėjimas, ypač jei jis koncentruojasi vienoje kūno vietoje (pavyzdžiui, pilve), jei kartu atsiranda patinimas, dusulys ar nuovargis – tai taip pat signalai. Širdies nepakankamumas, inkstų problemos, hormoniniai sutrikimai – visa tai gali pasireikšti svorio pokyčiais.

Oda – organizmo veidrodis

Dermatologai ne veltui kartoja, kad oda atspindi vidinę sveikatą. Ir ne, kalbame ne apie vieną spuogelį prieš mėnesines ar sausą odą žiemą. Kalbame apie pokyčius, kurie išlieka, plinta ar keičiasi.

Bet kokia nauja apgama, kuri auga, keičia spalvą, kraujavimuoja ar niežti, turi būti parodyta dermatologui. Taip, net jei jums atrodo, kad tai „tik apgama”. Melanoma – viena agresyviausių vėžio formų – pradžioje atrodo kaip nekalta tamsesnė dėmelė. Anksti aptikta, ji gydoma beveik 100% sėkmingai. Vėlai – prognozės liūdnos.

Taip pat atkreipkite dėmesį į staigų niežulį be išbėrimo, į geltonumą (gali reikšti kepenų problemas), į tamsėjančias odos sritis (gali būti insulino rezistencijos požymis), į ilgai negyjančias žaizdas (diabeto ar kraujotakos problemų signalas).

Virškinimo sistemos signalai, kurių neverta ignoruoti

Apie virškinimo problemas kalbėti nepatogu, todėl daugelis kenčia tyloje. Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pūtimas – tai dalykai, apie kuriuos net su gydytoju kalbėti nejauku. Bet būtent dėl šios nedrąsos praleistos rimtos ligos.

Jei virškinimo įpročiai pasikeitė ir neprisitaiko atgal per kelias savaites – tai ne normalus senėjimas ar „tiesiog taip nutiko”. Kraujas išmatose (net jei manote, kad tai hemorojus), juodos kaip derva išmatos, nuolatinis pilvo pūtimas, kuriam nepadeda jokie mitybos pakeitimai, pakaitomis pasireiškiantis vidurių užkietėjimas ir viduriavimas – visa tai reikalauja kolonoskopijos ar bent gastroenterologo konsultacijos.

Ypač jei jums per penkiasdešimt ir niekada nedarėte kolonoskopijos – nebeatidėliokite. Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių ir kartu viena geriausiai gydytinų vėžio formų, jei aptinkama anksti. Bet žmonės vis dar miršta nuo jo, nes bijojo „nepatogios procedūros”.

Kvėpavimo sistemos simptomai, kurie šaukia „eikim pas gydytoją”

Kosulys, kuris tęsiasi ilgiau nei tris savaites, nusipelno tyrimo. Ne vaistinės sirupo, o gydytojo vizito. Ypač jei rūkote ar rūkėte praeityje, jei kosulys su krauju, jei kartu yra dusulys, krūtinės skausmas ar netikėtas svorio kritimas.

Dusulys – dar vienas simptomas, kurį žmonės linkę aiškinti savo fizine forma. „Nutukau, todėl uždustu”, „Senstu, todėl nebegaliu kaip anksčiau”. Bet normalus senėjimas ar nedidelis antsvoris neturėtų sukelti dusulį lipant vienu aukštu laiptais. Tai gali būti širdies nepakankamumas, plaučių ligos, anemija ar net plaučių embolija.

Jei dusulys atsiranda gulint (turite kelti galvą aukštyn, kad galėtumėte kvėpuoti), jei naktimis pabundate dėl oro trūkumo, jei kartu patinsta kojos – tai širdies problemos požymiai, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos.

Kada skambinti greitajai, o ne laukti rytojaus

Yra situacijų, kai „pažiūrėsiu, kaip bus rytoj” gali kainuoti gyvybę. Ir čia ne dramatizavimas – tai medicininė realybė.

Skambinkite 112 nedelsiant, jei: jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą; staiga atsirado kalbos sutrikimas, veido asimetrija ar galūnių silpnumas (insulto požymiai); sunku kvėpuoti ir būklė blogėja; praradote sąmonę ar esate arti to; yra stiprus, staigus galvos skausmas, kokio niekada nepatyręs; vemiate kraują ar išmatos juodos kaip derva; yra stiprus pilvo skausmas, ypač jei kartu yra karščiavimas; jaučiate savižudiškų minčių.

Taip pat nedelskite, jei intuicija sako, kad kažkas labai negerai. Kartais žmonės negali tiksliai apibūdinti simptomų, bet jaučia, kad su jais vyksta kažkas rimto. Pasitikėkite šiuo jausmu – geriau dešimt kartų nuvažiuoti į greitąją ir išgirsti „viskas gerai”, nei vieną kartą nenuvažiuoti ir gailėtis.

Ką daryti su ta informacija dabar

Perskaičius tokį straipsnį, lengva įsivaizduoti, kad kiekvienas simptomas reiškia mirtį. Tai ne tikslas. Tikslas – išmokti atskirti normalius kūno pokyčius nuo tų, kurie reikalauja dėmesio.

Praktiškai tai reiškia: žinokite savo normalią būseną. Kaip jūsų kūnas paprastai jaučiasi, kaip atrodo jūsų oda, kokie jūsų įprasti virškinimo įpročiai. Tik žinodami normalią būseną, galite pastebėti pokyčius. Vedkite sveikatos dienoraštį, jei turite lėtinių simptomų – užrašykite, kada atsiranda, kas provokuoja, kas palengvina. Tai labai padės gydytojui.

Neieškokite diagnozių internete – ieškokite priežasčių kreiptis į gydytoją. Google’as nėra diagnostikos įrankis, tai informacijos šaltinis, padedantis suprasti, kada reikia profesionalios pagalbos. Turėkite savo šeimos gydytoją, su kuriuo užmezgėte santykius dar būdami sveiki. Tada bus lengviau kreiptis, kai atsirado problema.

Ir svarbiausia – nustokite bijoti gydytojų. Jie nėra priešai, kurie nori jus išgąsdinti ar užkrauti vaistais. Jie – specialistai, kurie gali padėti, bet tik jei pas juos ateisite. Ankstyvoje stadijoje dauguma ligų yra lengvai gydomos. Vėlyvoje – ne. Toks paprastas skirtumas, tokios skirtingos pasekmės.

Jūsų kūnas kalba su jumis kiekvieną dieną. Klausimas tik – ar klausotės?