Kaip atpažinti ankstyvus sveikatos sutrikimų signalus ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Kai kūnas pradeda šnabždėti, o ne rėkti

Žinot, kaip tai būna – jaučiatės kažkaip ne taip, bet vis atidedate vizitą pas gydytoją. „Praeis”, „nieko tokio”, „tikriausiai tik pervargau” – skamba pažįstamai? Mes visi taip darome. Bet štai kas įdomu: mūsų kūnas retai kada tiesiog staiga sugenda kaip senas automobilis. Paprastai jis mums duoda ženklus, kartais net labai aiškius, tik mes dažnai nusprendžiame juos ignoruoti.

Aš pats esu kaltas dėl tokio elgesio. Prieš kelerius metus turėjau nuolatinį nuovargį, kurį paaiškinau darbu, stresu, blogai miegojau – viskas, tik ne tas, kas buvo iš tikrųjų. Pasirodo, turėjau vitamino D deficitą ir pradedančią anemiją. Nieko tokio dramatiško, bet kiek laiko praradau, kol pagaliau nusprendžiau pasitikrinti!

Dabar jau žinau, kad ankstyvų sveikatos problemų atpažinimas – tai ne paranoja ar hipochondrija. Tai paprasčiausias rūpinimasis savimi. Ir čia ne apie tai, kad reikia bėgti pas gydytoją dėl kiekvieno čiaudėjimo, o apie tai, kad reikia mokėti klausytis savo kūno ir suprasti, kada tas „kažkas ne taip” tikrai reikalauja dėmesio.

Tie paslaptingi nuovargio signalai

Nuovargis – tai turbūt labiausiai ignoruojamas simptomas šiuolaikiniame pasaulyje. Visi esame pavargę, ar ne? Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po intensyvios dienos ir to keisto, nepaaiškinama nuovargio, kuris tiesiog neleidžia normaliai funkcionuoti.

Jei pastebite, kad jums sunku atsikelti net po pilnos nakties miego, kad jūsų energijos lygis yra nuolat žemas nepriklausomai nuo to, kiek ilsitės, arba kad anksčiau lengvai atliekamos užduotys dabar atrodo kaip Everesto kopimas – tai ne normalus nuovargis. Tai gali būti anemijos, skydliaukės problemų, diabeto, lėtinio nuovargio sindromo ar net depresijos požymis.

Ypač atkreipkite dėmesį, jei nuovargis atsiranda staiga ir be akivaizdžios priežasties. Arba jei jis tęsiasi ilgiau nei dvi savaites nepaisant to, kad bandote daugiau ilsėtis. Dar vienas raudonas signalas – kai nuovargis ateina su kitais simptomais: galvos svaigimais, dusuliu, širdies plakimu ar svorio pokyčiais.

Kai skausmas tampa kasdienybe

Skausmas – tai kūno aliarmo sistema. Bet mes taip įpratome jį toleruoti! Galvos skausmai? Išgeriame tabletę. Nugaros skausmas? Na, sėdime prie kompiuterio visą dieną, tai normalu. Bet ar tikrai?

Štai ką turėtumėte žinoti: bet koks skausmas, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites ar kuris kartojasi reguliariai, nusipelno medicininės konsultacijos. Tai galioja ir tam „normaliam” nugaros skausmui, ir tiems „įprastiems” galvos skausmams. Jei jūsų galvos skausmai tampa dažnesni ar intensyvesni, jei jie jus žadina naktį, jei atsiranda su vėmimu ar regėjimo sutrikimais – tai rimti signalai.

Krūtinės skausmas – apie tai net nekalbėsiu ilgai. Bet koks neįprastas krūtinės skausmas, ypač jei jis spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar kaklą, jei ateina su prakaitavimu ar dusuliu – tai skubios pagalbos situacija. Nesivaržykite kviestis greitosios, net jei vėliau pasirodys, kad tai buvo tik nerimas ar raumenų įtampa. Geriau būti atsargiems.

Pilvo skausmas taip pat neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei jis stiprus, staigus ar lokalizuotas vienoje vietoje. Apendicitas, tulžies pūslės problemos, skrandžio opos – visa tai prasideda nuo skausmo, kurį žmonės dažnai bando ignoruoti ar gydyti patys.

Svorio svyravimai be akivaizdžių priežasčių

Svorio pokytis – tai viena iš tų subtilių dalykų, kuriuos mes dažnai pastebime, bet nesuteikiame jiems reikšmės. „Tikriausiai per daug valgau” arba „turbūt daugiau juduosi” – taip sau paaiškiname. Bet jei jūsų svoris kinta be jokių akivaizdžių priežasčių, tai gali būti svarbus signalas.

Netikėtas svorio kritimas – tai ypač svarbu. Jei prarandate daugiau nei 5% savo svorio per šešis mėnesius be jokių pastangų, tai tikrai verta pasitikrinti. Tai gali būti skydliaukės hiperaktyvumo, diabeto, virškinimo sistemos problemų ar net onkologinių ligų požymis. Taip, žinau, skamba baugiai, bet ankstyva diagnostika šiose situacijose yra kritiškai svarbi.

Svorio padidėjimas taip pat gali rodyti problemas – skydliaukės nepakankamumą, hormonų disbalansą, širdies nepakankamumą (jei kartu atsiranda patinimų). Ypač atkreipkite dėmesį, jei svoris auga greitai ir be akivaizdžių priežasčių, ar jei jis kaupiasi vienoje kūno vietoje.

Oda – mūsų didžiausias organas kalba

Oda yra nuostabi – ji mums parodo, kas vyksta viduje. Bet mes dažnai nepastebime ar ignoruojame jos signalus. O ji tikrai moka kalbėti!

Apytiksliai bet kokia nauja dėmelė ar esamų dėmių pasikeitimas (forma, spalva, dydis) turėtų būti parodyta dermatologui. Melanoma yra viena iš tų vėžio formų, kuri gali būti visiškai išgydoma, jei pastebėta anksti. Taisyklė paprasta: jei dėmelė keičiasi – rodykite specialistui.

Bet ne tik dėmelės yra svarbios. Nuolatinis niežulys be išbėrimo gali rodyti kepenų problemas, inkstų ligas ar net kai kurias kraujo ligas. Geltonumas – tai akivaizdus kepenų ar tulžies takų problemų požymis. Netikėti mėlynių atsiradimas gali rodyti kraujo krešėjimo sutrikimus.

Išbėrimai, kurie nepraeina ar kurie atsiranda su kitais simptomais (karščiavimu, sąnarių skausmais), gali būti autoimuninių ligų ar alergijų požymis. O nuolatinis veido paraudimas gali būti ne tik rožinė, bet ir sisteminio raudonosios vilkligės ar kitų ligų požymis.

Virškinimo sistemos keistenybės

Apie virškinimo sistemą kalbėti yra nepatogu, bet būtina. Mes visi turime virškinimo problemų kartais, bet kai kurie dalykai tikrai nusipelno medicininės konsultacijos.

Kraujas išmatose – tai visada rimtas signalas. Nesvarbu, ar tai ryškiai raudona, ar juoda spalva (juoda dažnai reiškia kraujavimą viršutinėje virškinimo trakto dalyje). Taip, tai gali būti tik hemorojus ar plyšys, bet tai taip pat gali būti ir rimtesnių problemų požymis.

Nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač jei tai naujas dalykas jums, turėtų būti ištirtas. Jei jūsų virškinimo įpročiai staiga pasikeitė ir išlieka pakeisti ilgiau nei kelias savaites – laikas pas gydytoją. Tai gali būti žarnyno uždegiminių ligų, celiakijos, net žarnyno vėžio požymis.

Nuolatinis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, pilnumo jausmas po mažo kiekio maisto suvartojimo – visa tai gali rodyti maisto netoleravimą, celiakiją ar kitas virškinimo sistemos problemas. Jei tai trukdo jūsų gyvenimo kokybei – tikrai verta išsitirti.

Kvėpavimo ir širdies sistemos ženklai

Dusulys – tai ne normalus dalykas, net jei esate ne pačioje geriausiaoje fizinėje formoje. Jei pastebite, kad jums sunku atsikvėpti atliekant įprastas užduotis, kurias anksčiau darėte be problemų, arba jei naktį pabustate dėl duslio – tai rimtas signalas.

Širdies plakimas ar nereguliari širdies veikla – dar vienas dalykas, kurio nereikėtų ignoruoti. Taip, kartais širdis plaka greičiau dėl streso ar kavos, bet jei tai vyksta dažnai, be akivaizdžios priežasties, ar jei jaučiate, kad širdis „praleidžia” dūžius – reikia pasitikrinti.

Kojos patinimas gali būti ne tik nuo ilgo sėdėjimo ar stovėjimo. Tai gali būti širdies nepakankamumo, inkstų problemų ar venų trombozės požymis. Ypač jei patinimas yra vienoje kojoje, kartu su skausmu ir paraudimu – tai gali būti trombas, ir reikia skubios pagalbos.

Lėtinis kosulys, kuris trunka ilgiau nei aštuonias savaites, nusipelno tyrimo. Tai gali būti astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, refliuksas ar net plaučių vėžys. Jei kosulys su krauju – tai skubios konsultacijos reikalaujantis simptomas.

Psichikos sveikata – ne mažiau svarbi

Mes daug kalbame apie fizinę sveikatą, bet psichikos sveikata yra lygiai tokia pat svarbi. Ir jos problemos taip pat turi ankstyvus signalus.

Nuotaikos pokyčiai, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo normaliai funkcionuoti, gali būti depresijos požymis. Tai ne tik liūdesys – tai gali būti ir interesų praradimas dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti.

Nerimas, kuris tampa pernelyg intensyvus ar kuris trukdo kasdieniam gyvenimui, taip pat nusipelno pagalbos. Panikos atakos, nuolatinis nerimas, vengimo elgesys – visa tai yra gydoma, ir nereikia kentėti tyloje.

Atminties problemos ar susipainiojimas, ypač jei tai naujas dalykas, turėtų būti įvertinti. Taip, mes visi kartais pamirštame dalykus, bet jei pastebite reikšmingą atminties pablogėjimą ar susipainiojimo epizodus – tai gali būti įvairių būklių, nuo vitamino B12 deficito iki rimtesnių neurologinių problemų, požymis.

Kada tikrai reikia skubėti pas gydytoją (ar net kviestis greitąją)

Yra situacijų, kai negalima laukti planinio vizito. Štai sąrašas simptomų, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos:

Krūtinės skausmas, ypač jei jis spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar kaklą, kartu su prakaitavimu, pykinimą ar dusuliu. Tai gali būti širdies priepuolis, ir kiekviena minutė svarbi.

Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei tai „blogiausias galvos skausmas gyvenime”, kartu su kaklo sustingimu, vėmimu ar sąmonės sutrikimais. Tai gali būti smegenų kraujagyslių plyšimas.

Staigūs kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimai, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumas – tai insulto požymiai. Čia galioja taisyklė: kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.

Stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis staigus ir lokalizuotas, kartu su vėmimu ar karščiavimu. Tai gali būti apendicitas, perforuota opa ar kitos būklės, reikalaujančios skubios chirurginės intervencijos.

Didelis kraujavimas, kurio negalite sustabdyti, ar kraujas išmatose ar vėmaluose.

Staigus dusulys ar sunkumai kvėpuoti, ypač jei kartu su krūtinės skausmu ar kosuliu su krauju.

Sąmonės sutrikimai, dezorientacija, sunkumai pabusti.

Savižudybės mintys ar planai – tai psichologinė skubi pagalba, ir nereikia to gėdytis ar laukti.

Kaip tapti geru savo kūno klausytoju

Dabar, kai žinote, į ką atkreipti dėmesį, kaip iš tikrųjų tapti geresniu savo sveikatos stebėtoju? Čia keletas praktinių patarimų, kurie man padeda:

Turėkite bazinį supratimą apie save. Žinokite savo normalų kraujospūdį, pulsą, svorį. Taip lengviau pastebėsite pokyčius. Aš turiu paprastą užrašų knygelę, kur kartą per mėnesį užsirašau pagrindinius rodiklius. Skamba nerdiška? Galbūt, bet tai veikia.

Reguliariai atlikite savityras. Moterims – krūtų savityra, visiems – odos dėmių tikrinimas. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali išgelbėti gyvybę. Yra daugybė vadovų internete, kaip tai daryti teisingai.

Klausykitės savo kūno intuicijos. Jei kažkas jaučiasi „ne taip”, net jei negalite tiksliai pasakyti kas – tai svarbu. Mūsų kūnas dažnai žino, kad kažkas negerai, dar prieš mums tai sąmoningai suvokiant.

Fiksuokite simptomus. Jei kažkas jus neramina, užsirašykite: kada tai prasidėjo, kaip dažnai vyksta, kas pagerina ar pablogina, kokie kiti simptomai kartu atsiranda. Tai labai padės gydytojui diagnostikuoti problemą.

Nepalyginėkite savęs su kitais. Tai, kad jūsų draugas turi panašių simptomų ir jam „nieko tokio”, nereiškia, kad jums taip pat bus. Mes visi esame skirtingi.

Pasitikėkite profesionalais, bet būkite aktyvūs. Gydytojas yra ekspertas, bet jūs esate savo kūno ekspertas. Jei jaučiate, kad kažkas praleidžiama ar nepakankamai ištiriama – klauskite, prašykite papildomų tyrimų, gaukite antrą nuomonę.

Reguliarūs patikrinimai – nuobodu, bet būtina

Žinau, žinau, niekas nemėgsta eiti pas gydytojus, kai nieko neskauda. Bet profilaktiniai patikrinimai yra viena iš geriausių investicijų į savo sveikatą.

Bendras kraujo tyrimas kartą per metus gali atskleisti anemiją, uždegiminius procesus, inkstų ar kepenų problemų pradžią. Cholesterolio ir cukraus lygio tikrinimas – ypač svarbu po 40 metų. Skydliaukės hormonų tikrinimas, ypač moterims. Tai paprasti tyrimai, bet jie gali atskleisti problemas tada, kai jas dar lengva išspręsti.

Moterims – reguliarūs ginekologiniai patikrinimai ir mamografijos (po 40-50 metų, priklausomai nuo rizikos veiksnių). Vyrams – prostatos tikrinimas po 50 metų (ar anksčiau, jei yra rizikos veiksnių).

Visiems – akių ir dantų patikrinimai. Taip, tai atrodo nesusijęs su „rimta” medicina, bet akių ligos gali sukelti aklumą, o dantų problemos – širdies ligas.

Kai baimė trukdo kreiptis pagalbos

Kalbėkime atvirai: viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesikreipia į gydytojus, yra baimė. Baimė sužinoti, kad kažkas rimta. Baimė tyrimų, procedūrų. Baimė būti laikomiems hipochondrikais.

Suprantu tai visiškai. Bet štai ką turiu pasakyti: nežinojimas neapsaugo jūsų nuo ligos. Jei kažkas yra ne taip, tai yra ne taip, nesvarbu, ar jūs žinote apie tai, ar ne. Skirtumas tas, kad žinodami galite tai gydyti.

Dauguma sveikatos problemų yra daug lengviau gydomas ankstyvose stadijose. Tai, kas gali būti paprasta tabletė ar maža procedūra dabar, gali virsti rimta operacija ar lėtine liga vėliau. Ankstyvos stadijos vėžys dažnai yra visiškai išgydomas. Vėlyvos stadijos – ne.

Dėl baimės būti laikomiems hipochondriku – geri gydytojai nelaiko jūsų hipochondriku už tai, kad rūpinatės savo sveikata. Jei jūsų gydytojas jus taip vertina – galbūt laikas ieškoti kito gydytojo.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Taigi, grįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Mūsų kūnai kalba su mumis nuolat. Kartais jie šnabžda, kartais kalba garsiau, o kartais – kai mes per ilgai ignoruojame – jie pradeda rėkti. Geriausia strategija yra išmokti klausytis tų šnabždesių.

Ar tai reiškia, kad turite pulti į paniką dėl kiekvieno mažo simptomo? Žinoma, ne. Bet tai reiškia, kad turite būti atidūs, stebėti pokyčius ir nesivaržyti kreiptis pagalbos, kai kažkas atrodo ne taip.

Atminkite, kad ankstyvoji diagnostika – tai ne paranoja. Tai protingas rūpinimasis savimi. Tai investicija į savo ateitį, į galimybę gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Ir dar vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti: jūs pažįstate savo kūną geriau nei bet kas kitas. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip, net jei negalite tiksliai pasakyti kas – pasitikėkite tuo jausmu. Geriau aplankyti gydytoją ir išgirsti, kad viskas gerai, nei ignoruoti problemą, kol ji tampa rimta.

Sveikatos priežiūra – tai ne tik apie ligų gydymą. Tai apie prevenciją, apie ankstyvą problemų atpažinimą, apie tai, kad galėtume gyventi pilnavertį gyvenimą. Ir tai prasideda nuo mūsų pačių – nuo mūsų gebėjimo klausytis savo kūno ir imtis veiksmų, kai reikia.

Taigi klausykitės savęs, būkite atidūs ir nesivaržykite prašyti pagalbos. Jūsų kūnas jums padėkos.