Kaip užauginti sveikus vaikus be dažnų ligų: pediatrų nereklamuojami imuniteto stiprinimo metodai

Kodėl vaikų imunitetas šiais laikais tokis trapus

Pastebėjote, kad vaikai šiandien serga daug dažniau nei mes patys savo vaikystėje? Tai ne jūsų vaizduotė. Pediatrų kabinetuose tikrai matoma tendencija – vaikai serga dažniau, ilgiau ir sunkiau. Tačiau priežastys ne visada tokios, kokias įsivaizduojame.

Dažniausiai kaltinami darželiai, drėgnas oras ar „silpnas imunitetas”, bet realybė kur kas sudėtingesnė. Mūsų gyvenimo būdas pasikeitė kardinaliai per pastarąjį šimtmetį. Vaikai praleidžia daugiau laiko uždarose patalpose, jų mityba tapo monotoniškesnė, o kontaktas su natūralia aplinka – minimalus. Paradoksalu, bet per daug švaros ir sterilumas taip pat žaloja imuninę sistemą. Vadinamoji „higienos hipotezė” rodo, kad vaikai, kurie neturi galimybės susipažinti su įvairiais mikroorganizmais ankstyvame amžiuje, vėliau dažniau serga alerginėmis ligomis ir turi silpnesnį imunitetą.

Dar vienas svarbus aspektas – streso lygis. Taip, vaikai irgi patiria stresą, ir tai tiesiogiai veikia jų imuninę sistemą. Perpildytas tvarkaraštis, nuolatinis skubėjimas, miego trūkumas – visa tai daro savo juodą darbą.

Žarnų sveikata – pagrindas stipriam imunitetui

Apie 70-80% imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne. Tai ne atsitiktinumas. Žarnynas yra pirmoji gynybos linija prieš patogenus, kurie patenka su maistu ir gėrimais. Sveika žarnyno mikrobiota – tai milijardai naudingų bakterijų, kurios ne tik padeda virškinimui, bet ir aktyviai dalyvauja imuninių reakcijų formavime.

Problema ta, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat atakuoja šią trapią ekosistemą. Antibiotikai, nors kartais būtini, sunaikina ne tik kenksmingus, bet ir naudingus mikroorganizmus. Perdirbti produktai, cukrus, maisto priedai – visa tai keičia žarnyno mikrobiomą ne gerąja prasme.

Ką daryti praktiškai? Pirma, įtraukite į vaiko mitybą fermentuotus produktus. Natūralus jogurtas (ne saldus desertinis variantas su krūva cukraus), kefyras, rauginti kopūstai, agurkai – tai natūralūs probiotikai. Antra, skaidulos yra būtinos prebiotikai, kurie maitina geruosius žarnyno gyventojus. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai turėtų būti kasdienio meniu pagrindas, o ne priedas prie mėsos ar makaronų.

Jei vaikas gavo antibiotikų kursą, būtina atkurti žarnyno mikrobiotą. Tai užtrunka ne kelias dienas, o bent mėnesį ar du. Kokybiškas probiotikų kompleksas šiuo atveju nėra prabanga, o būtinybė.

Miegas kaip imuniteto stiprinimo įrankis

Miegas – tai ne tuščias laiko praleidimas, o aktyvus organizmo atsikūrimo ir stiprėjimo procesas. Būtent miego metu organizmas gamina daugiausia citokinų – baltymų, kurie kovoja su infekcijomis ir uždegimu. Vaikai, kurie miega nepakankamai, serga dvigubai dažniau nei tie, kurie miega pakankamai.

Kiek reikia miegoti? Ikimokyklinio amžiaus vaikams – 10-13 valandų per parą, mokyklinio amžiaus – 9-11 valandų. Ir tai ne tik naktinis miegas. Mažesniems vaikams dieninis miegas vis dar labai svarbus, net jei jie jau lanko darželį ir atrodo „per dideli” miegoti dieną.

Bet ne tik kiekis svarbu, bet ir kokybė. Ekranai prieš miegą – viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Mėlyna šviesa, kurią skleidžia telefonai, planšetės ir televizoriai, slopina melatonino gamybą – hormono, kuris reguliuoja miego-budrumo ciklą. Rezultatas? Vaikas ilgai negali užmigti, miega neramiai, prastai išsimiega.

Praktiškas patarimas: įveskite „ekranų komendanto valandą” – bent valandą prieš miegą jokių ekranų. Vietoj to – rami veikla, skaitymas, pokalbis. Miegamasis turėtų būti vėsus (apie 18-20 laipsnių), tamsus ir tylus. Tai ne prabanga, o fiziologinė būtinybė kokybiškai išsimiegoti.

Judėjimas ir laikas lauke – neįvertinta imuniteto stiprinimo priemonė

Fizinis aktyvumas stiprina imunitetą keliais būdais. Pirma, jis pagerina kraujotaką, o tai reiškia, kad imuninės sistemos ląstelės greičiau pasiekia reikiamas vietas organizme. Antra, reguliarus judėjimas sumažina streso hormonų kiekį. Trečia, aktyvūs vaikai geriau miega, o apie miego svarbą jau kalbėjome.

Bet čia svarbus niuansas – nebūtina vesti vaiko į dešimt skirtingų būrelių. Pakanka paprasčiausio laisvo žaidimo lauke. Bėgiojimas, lipimas, šliaužimas, šokinėjimas – vaikai natūraliai tai daro, jei tik suteikiame jiems galimybę.

Laikas lauke turi dar vieną svarbų aspektą – vitaminas D. Šis vitaminas yra kritiškai svarbus imuninei sistemai, o jo trūkumas tiesiogiai susijęs su dažnesnėmis infekcijomis. Mūsų klimato juostoje saulės šviesa yra pakankama vitamino D sintezei tik nuo balandžio iki spalio, ir tai tik tuo atveju, jei vaikas praleidžia lauke bent valandą per dieną su atidengta oda (veidas, rankos).

Žiemą vitamino D papildai yra ne priedas, o būtinybė. Dozė priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio, bet dažniausiai pediatrai rekomenduoja 1000-2000 TV per dieną. Tai vienas iš nedaugelio papildų, kurių efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais.

Dar vienas aspektas – kontaktas su gamta ir jos „nešvarumais”. Vaikai, kurie žaidžia su smėliu, žeme, liečia augalus ir gyvūnus, turi stipresnį imunitetą. Tai ne reiškia, kad reikia atsisakyti higienos, bet reiškia, kad nereikia paniškai dezinfekuoti kiekvieno paviršiaus ir plauti rankas po kiekvieno prisilietimo prie šuns.

Mityba be fanatiškumo, bet su protu

Mitybos tema dažnai virsta tikru karu tarp įvairių stovyklų. Vieni sako, kad vaikai turi valgyti tik ekologiškus produktus, kiti – kad viskas gerai, jei tik vaikas valgo. Tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį.

Nereikia būti mitybos fanatu, bet keletas principų tikrai verti dėmesio. Pirma, įvairovė. Kuo įvairesnė mityba, tuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų gauna vaikas. Antra, kuo mažiau perdirbimo. Obuolys visada bus geresnis už obuolių sultis, o keptos bulvės – už traškučius. Trečia, cukraus kiekio kontrolė. Cukrus tiesiogiai slopina imuninės sistemos ląsteles – šis efektas prasideda jau po 30 minučių nuo suvartojimo ir tęsiasi kelias valandas.

Omega-3 riebalų rūgštys, kurios gaunamos iš riebių žuvų, riešutų, sėmenų, yra būtinos normaliai imuninės sistemos funkcijai. Cinkas, kurio gausu mėsoje, ankštiniuose, sėklose, dalyvauja daugiau nei 300 fermentinių reakcijų, įskaitant ir imunines. Vitaminas C, nors ir nėra stebuklingas vaistas nuo peršalimo, vis tiek svarbus imuninei sistemai – geriausi jo šaltiniai yra šviežios daržovės ir vaisiai, o ne tabletės.

Praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas patiekalas turėtų turėti bent vieną daržovę ar vaisių. Užkandžiai – riešutai, vaisiai, daržovės su humusu, o ne sausainiai ir saldumynai. Gėrimai – vanduo, o ne sultys ar gazuoti gėrimai. Skamba paprastai, bet įgyvendinti kartais būna sudėtinga, ypač jei vaikas jau pripratęs prie kitokio maisto.

Stresas ir emocinė sveikata – neregimas imuniteto priešas

Apie vaiko stresą kalbama per mažai, nors jo poveikis sveikatai yra milžiniškas. Stresas didina kortizolo lygį, o šis hormonas tiesiogiai slopina imuninę sistemą. Vaikai, kurie patiria nuolatinį stresą, serga dažniau ir sunkiau.

Kas sukelia stresą vaikams? Dažniau nei galvojame – per didelis tvarkaraštis, nuolatinis skubėjimas, tėvų konfliktai, mokyklos ar darželio problemos, socialinis spaudimas. Net tokie, atrodytų, nekalti dalykai kaip per daug organizuotos veiklos gali tapti streso šaltiniu.

Vaikams reikia laiko tiesiog būti. Nieko nedaryti, nuobodžiauti, svajoti. Tai ne laiko švaistymas, o būtina smegenų atsikūrimo ir emocinio balanso palaikymo sąlyga. Laisvas žaidimas, ypač lauke, yra vienas geriausių streso mažinimo būdų.

Šeimos atmosfera irgi turi tiesioginį poveikį vaiko imuninei sistemai. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs, mylimi ir priimti, turi stipresnį imunitetą nei tie, kurie auga įtemptoje, konfliktų kupinoj aplinkoje. Tai nereiškia, kad reikia vengti bet kokių nesutarimų, bet reiškia, kad vaikas turi jaustis saugus ir mylimas nepriklausomai nuo aplinkybių.

Darželis ir mokykla – kaip išvengti nuolatinių ligų

Pirmieji darželio metai daugeliui šeimų tampa tikru išbandymu – vaikas serga beveik be pertraukos. Tai normalu tam tikru mastu, nes imuninė sistema mokosi atpažinti naujus patogenus. Bet yra skirtumas tarp normalaus prisitaikymo ir nuolatinio sergamumo.

Vienas svarbiausių dalykų – neskubėti grąžinti vaiko į darželį po ligos. Taip, tai nepatogu, reikia prašyti pagalbos, imti nedarbingumo, bet tai būtina. Vaikas, kuris grįžta į darželį nevisiškai pasveikęs, labai greitai suserga iš naujo, nes jo imuninė sistema dar neatsigavo. Be to, jis užkrečia kitus vaikus, ir ratas kartojasi.

Higienos įgūdžiai yra svarbesni nei daugelis galvoja. Mokykite vaikus taisyklingai plauti rankas – ne tik sudrėkinti, bet tikrai išplauti su muilu bent 20 sekundžių. Mokykite kosėti ir čiaudėti į alkūnės linkį, o ne į delnus. Tai paprasti dalykai, bet jie tikrai sumažina infekcijų plitimą.

Drabužiai pagal orą – dar viena svarbi tema. Vaikai dažnai perkaista, nes tėvai juos per daug aprengia. Prakaitavimas ir vėliau atšalimas yra didesnis rizikos faktorius nei tiesiog būti šiek tiek vėsiau apsirengusiam. Vaikas turėtų būti apsivilkęs taip, kad jam būtų šiek tiek vėsiau nei suaugusiajam – vaikai juda daugiau ir natūraliai generuoja daugiau šilumos.

Ką daryti, kai vaikas vis tiek serga

Net ir darant viską teisingai, vaikai vis tiek serga. Tai normalu – imuninė sistema mokosi būtent susidurdama su infekcijomis. Bet svarbu, kaip mes reaguojame į tas ligas.

Pirma, ne kiekviena liga reikalauja antibiotikų. Dauguma vaikų ligų yra virusinės, o antibiotikai prieš virusus neveikia. Deja, Lietuvoje antibiotikai vis dar skiriami per dažnai ir ne visada pagrįstai. Jei abejojate dėl antibiotikų būtinybės, visada galite prašyti gydytojo paaiškinti, kodėl jie būtini būtent šiuo atveju.

Antra, karščiavimas nėra priešas, kurį reikia naikinti bet kokia kaina. Karščiavimas yra imuninės sistemos atsakas, kuris padeda kovoti su infekcija. Jei vaikas karščiuoja, bet jaučiasi neblogai, žaidžia, geria skysčius – nereikia skubėti mažinti temperatūros. Karščiamažius verta duoti, kai temperatūra viršija 38,5-39 laipsnius ir vaikas jaučiasi blogai, arba jei yra rizika karščiavimo traukulėms.

Trečia, skysčiai yra kritiškai svarbūs sergant. Karščiuojant, kosint, sloga tekant organizmas praranda daug skysčių. Siūlykite gerti dažnai, nedideliais kiekiais. Vanduo, arbatos, sultys, sultiniai – bet kas, ką vaikas sutinka gerti.

Ketvirta, ramybė ir miegas. Sergančiam vaikui reikia daugiau miego nei sveikam. Leiskite jam ilsėtis tiek, kiek reikia, net jei tai reiškia, kad jis miegos dieną ar ilgiau nei įprastai.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Stiprus imunitetas nėra vieno stebuklingos tabletės ar maisto produkto rezultatas. Tai sudėtingos sistemos, kurią veikia daugybė faktorių, pasekmė. Gera žinia ta, kad dauguma šių faktorių yra mūsų kontrolėje.

Pakankamas miegas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas lauke, sveika žarnyno mikrobiota, minimalus streso lygis – visa tai kartu sukuria stiprią imuninę sistemą. Nereikia stengtis būti tobulais – to pasiekti neįmanoma ir nebūtina. Bet nuoseklūs, kasdieniai pasirinkimai daro didžiulį skirtumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Svarbu suprasti, kad rezultatai nepasirodo per naktį. Imuninės sistemos stiprinimas – tai ilgalaikis procesas, kuris reikalauja kantrybės. Bet jei pradėsite taikyti bent kelis iš šių principų, po kelių mėnesių tikrai pastebėsite skirtumą – vaikas sergs rečiau, lengviau ir greičiau pasveiks.

Ir dar vienas dalykas – nepamirškite pasitikėti savo instinktais. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Jei kažkas atrodo ne taip, jei intuicija sako, kad reikia kreiptis į gydytoją – klausykite jos. Kartu su šiame straipsnyje aprašytais principais ir sveiku protu galite užauginti sveiką, stiprų vaiką, kuris serga ne dažniau nei tikrai būtina imuninei sistemai mokytis ir stiprėti.