Ukrainos energetikos ministras: pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“
Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija.
Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros tapus sunaikintai, H.Haluščenka dalyvaus konferencijoje ir prašys skirti reikmenų ir lėšų, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi žiemą.
Pirmadienį kalbėdamas su AFP jis teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „visiškai keičia mūsų supratimą apie branduolinį saugumą“, o Zaporižios atominės elektrinės užgrobimą nurodė kaip lūžio momentą.
„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė
Ukrainos rytuose esančią elektrinę Rusijos kariuomenė užėmė kovo mėnesį, o jos apylinkės toliau apšaudomos.
Nepaisant to, kad Vakarų valstybės ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kėlė susirūpinimą dėl elektrinės, kurioje yra šeši branduoliniai reaktoriai, saugumo, derybos, kuriomis siekiama demilitarizuoti teritoriją, yra įstrigusios.
„Niekas nesitikėjo, kad kažkas gali užgrobti atominę elektrinę… Ši situacija verčia mus iš naujo apsvarstyti, ką turėtume daryti saugos požiūriu“, – AFP sakė H.Haluščenka.
Jis pridūrė, kad Rusijos įvykdytas branduolinės jėgainės užgrobimas „sugriovė“ bet kokią Vakarų šalių ir TATENA sudarytuose susitarimuose numatytą apsaugos sistemą.
„Tai taip pat klausimas visoms pasaulio šalims, – teigė jis. – (…) Tai ne tik Ukrainos branduolinės saugos klausimas. Tai reiškia, kad bet kokios raketos, kurios gali nuskrieti, tarkime, iki 2000 kilometrų, gali pasiekti bet kurį branduolinį reaktorių.“
H.Haluščenka sakė, kad nuo Zaporižios elektrinės užėmimo Maskvos pajėgos toliau apšaudo elektros linijas, jungiančias jėgainę su Ukrainos energetikos tinklais. Jis pridūrė, kad elektrinėje energijos tiekimas buvo nutrauktas „penkis kartus“.
Didžiausią nerimą jam kelia tai, kad atominei jėgainei reikia nuolatinio energijos tiekimo kurui aušinti.
Jei ji bus atjungta, gali įvykti „klasikinis Fukušimos scenarijus“, – teigė H.Haluščenka, turėdamas omenyje 2011 metais Japonijoje įvykusią katastrofą.
„Jie apšaudo ukrainiečių linijas, sunaikina linijas, tada stotis įsijungia dyzelinius generatorius, o tai reiškia, kad esi vienu žingsniu priekyje avarijos“, – sakė jis.
Tačiau sutvarkius elektros linijas ir atnaujinus tiekimą į elektrinę, atsinaujinus apšaudymui vėl prasideda nerimą keliantis procesas.
„Tai beprotiškas žaidimas aplink branduolinį saugumą“, – AFP tvirtino H.Haluščenka.
Nuo spalio mėnesio Rusija pakeitė taktiką ir pradėjo vykdyti antskrydžius, nukreiptus prieš Ukrainos energetikos tinklus, dėl kurių milijonai žmonių žiemos pradžioje skendi tamsoje ir šaltyje.
Prancūzijoje vykstančioje konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainos civilinei infrastruktūrai, kad ji veiktų nesiliaujant bombardavimams.
