450 eurų – viso labo tiek pavyko uždirbti Ievai pajūryje, Monciškėse, 9 dienas dirbusiai restorano virtuvėje. Jauna moteris skaičiuoja, kad vadovas neišmokėjo dar 270 eurų. Taip pat abejoja, ar kada atgaus uždirbtus pinigus.
Studijas akademijoje neseniai pabaigusi mergina nusprendė per vasarą padirbėti pajūryje. Patirties virtuvėse jau turėjo. Pirmasis įspūdis aplankius restoraną Monciškėse buvo teigiamas, kaip ir pažintis su vadovu, valdančiu ir daugiau maitinimo įstaigų.
123RF.com nuotr./Eurai
Per dieną turėjo uždirbti 80 eurų Pasirašiusi sutartį, ji birželio 20 d. pradėjo dirbti restorano virėja. Sutartyje buvo nurodyta, kad Ievai mokamas atlyginimas – 1600 eurų neatskaičius mokesčių.
Ieva pripažįsta, kad buvo sutartas dienos įkainis – 80 eurų. Dalis – maždaug 25 proc. – turėjo būti mokama vokelyje.
Jos tokia praktika nenustebino – panašios patirties ji turėjo dirbdama ir kitose pajūrio maitino įstaigose.
Išdirbusi 9 dienas ji suprato, kad krūvį, kai per dieną tenka dirbti 11 valandų, per savaitę – 60, vargu ar pakels. Pamačiusi liepos mėnesio grafiką, kuriame – dar daugiau darbadienių, ji nuėjo pasikalbėti su vadovu.
15min Ieva pasakojo, kad pirmiausiai šeimininko paprašė kitokio darbo grafiko, pasiskundė šlubuojančia sveikata. „Jis supyko. Pasakė: „Nepavedinėk!“. Tikėjausi, kad leis dirbti mažiau dienų, tačiau jis tiesiog mane atleido“, – pasakojo mergina. Vadovas atsisveikinti panoro išsyk – pokalbio diena ir tapo Ievai paskutine darbo diena.
Sulaukė grasinimų „Jis dar pasakė: jei čia būtų laivas, o aš būčiau laivo kapitonas – išmesčiau tave pro bortą. Mintyse tai ir darau“, – situaciją atpasakojo Ieva.
Nemalonumai tuo nesibaigė. Gavusi tik dalį atlyginimo – tą, kuri buvo nurodyta darbo sutartyje – ji nuėjo aiškintis, kodėl nesumokėta visa dalis. Iš restorano savininko ji išgirdo, kad taip yra baudžiama, taigi atlyginimo ji negaus.
„Pati suprantu šią situaciją. Tačiau turiu darbo grafikus, kuriuose matomas krūvis. Tvarkaraščius, kurie aiškiai nusižengia darbo sutarčiai“, – kalbėjo Ieva.
Po šios karčios patirties ji suabejojo, ar dar bandys dirbti pajūryje. „Tikriausiai jau ieškosiu darbo pagal įgytą specialybę“, – planais dalijosi mergina.
15min žurnalistė susisiekė su buvusiu Ievos vadovu. Šis, išgirdęs klausimą, apie ką bus kalbama, buvo kategoriškas: „Nekomentuosiu kalbų tų, kurie išeina, paveda, nesilaiko žodžio.“
VMI šiemet jau išaiškinti 3 atvejai Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Inga Grunskytė apgailestavo, kad jaunam žmogui viena pirmųjų darbo patirčių taip apkarto.
„Kartkartėmis dar pasitaiko, kai išaiškinami atvejai apie vokeliuose mokamus atlyginimus. Taigi čia ir žmogaus atsakomybė. Taip apvagiama valstybė“, – komentavo ji situaciją.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./VMI
Dažniausiai darbo inspektoriai pajūryje fiksuoja darbo / poilsio režimo nesilaikymą: darbuotojams tenka didesni krūviai, nei yra numatyta darbo sutartyse.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šamolskienė, komentuodama Ievos patirtį, teigė, kad viešojo maitinimo sektoriuje įžvelgiamos mokestinės rizikos yra panašios kaip ir kitose paslaugų srityse.
„Vyraujant atsiskaitymams grynaisiais pinigais, aktuali pajamų neapskaitymo rizika, taip pat rizikos, susijusios su neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu ir nelegaliu darbu, ypač vasaros sezono metu. Šiemet VMI nustatytų pažeidimų pobūdis panašus, kaip ir ankstesniais metais: didžioji dalis (apie 60 proc.) pažeidimų yra susiję su pajamų neapskaitymu, kasos aparatų naudojimo / eksploatavimo tvarkos ir buhalterinės apskaitos taisyklių nesilaikymu, nustatyta ir nelegalaus darbo atvejų“, – vardijo pašnekovė.
Šiemet nustatyti 3 neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo atvejai.
Būdų, kaip išvengti mokesčių, susijusių su darbo santykiais, randama įvairiausių: neįdarbinama teisės akto nustatyta tvarka; neapskaitant viso dirbamo laiko; sutartis sudaroma su tariamai individualią veiklą vykdančiais asmenimis; dalį darbo užmokesčio mokant kaip už transporto priemonės nuomą.
VMI šiemet nustatė 3 neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo atvejus, kurių metu buvo išmokėta per 16 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio.
Pastaraisiais metais pastebima mažėjimo tendencija: pernai nustatyti 2 tokie atvejai, išmokėta beveik 19 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio; 2020 m. nustatyta 10 atvejų, kurių metu neapskaityta daugiau nei 170 tūkst. eurų išmokėto darbo užmokesčio. Atvejai nustatyti įvairiose veiklos srityse, daugiausia paslaugų, taip pat ir viešojo maitinimo įmonėse.
