„Infekcija sunkiau plinta“ „Mano nuomone, tai turbūt nelabai, nes infekcija sunkiau plinta, net ir tas lašelių kelias, kuriuo žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti bendraudamas, per kosulį, čiaudulį – tai turėtų būti pakankamai ilga ekspozicija, kad infekcija būtų perduota“, – žurnalistams penktadienį sakė Infekcinių ligų centro vadovė.
„Pagal tą plitimą, mes jau dabar turime faktiškai tą trijų mėnesių patirtį ir matome, kad nėra tokių skaičių, kaip buvo COVID-19 pandemijos metu“, – pridūrė ji.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ligita Jančorienė
Anot profesorės, daugiausia liga perduodama per glaudų sąlytį.
„Daugiau perdavimas vyksta per glaudų kontaktą su oda, gleivinėmis tarp pažeistos ir nepažeistos odos, tarp dviejų asmenų“, – teigė L.Jančorienė.
Jos teigimu, specifinio ligos gydymo nėra.
„Tie šašai turi pereiti visas vystymosi stadijas ir galiausiai nukristi. Žmogus gali būti užkrečiamas tol, kol yra matomi odos pažeidimai. Dėl to gydymo priemonės nėra specifinės“, – kalbėjo medikė.
Vaistų kol kas nėra Anot L.Jančorienės, pasaulyje yra keletas preparatų, kuriais bandoma gydyti beždžionių raupus, tačiau kol kas tie vaistai nėra prieinami Lietuvoje.
„Teoriškai preparatai egzistuoja, bet Lietuvoje jų neturime, todėl specifinio gydymo nėra“, – pabrėžė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Pasak jos, Lietuvoje beždžionių raupai gydomi nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais.
„Tai turbūt yra viskas, ką mes galime pasiūlyti“, – kalbėjo L.Jančorienė.
VIDEO: Pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje: ką žinome apie šią ligą ir kaip ją atpažinti?
Trys atvejai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, Lietuvoje kol kas beždžionių raupai patvirtinti trims 20-29, 30-39 ir 40-49 metų vyrams, grįžusiems iš Vokietijos.
Jie šiuo metu gydosi namuose.
Pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje užfiksuotas prieš kelias dienas, apie jį pranešta trečiadienį, rugpjūčio 3 dieną.
Apie antrąjį ir trečiąjį – ketvirtadienio pavakarę.
Visi trys sergantieji, anot SAM, tarpusavyje nesusiję.
