Kaip atpažinti ankstyvas ligos požymius: 7 signalai, į kuriuos dažniausiai nekreipiame dėmesio
Kodėl mes ignoruojame tai, kas akivaizdu?
Žinot, kas keisčiausia? Mes gyvename laikais, kai informacijos apie sveikatą yra tiek daug, kad galėtume pasiskandinti, bet vis tiek elgiamės tarsi būtume nemirtingi. Aš pats esu kaltas – kartais jaučiu kažką keisto organizme, bet galvoju „ai, praeis”. Ir dažniausiai praeina. Bet kartais ne.
Problema ta, kad mūsų kūnas yra genialus komunikatorius, tik mes esame prastos auditorijos. Jis siunčia signalus, užuominas, net šaukia, o mes… na, mes užsiėmę. Turime darbą, šeimą, Netflix serialą, kurį būtina pabaigti. Kas čia per mažas galvos skausmas ar nuovargis, tiesa?
Tiesą sakant, daugelis rimtų ligų prasideda nuo tokių subtilių ženklų, kad juos lengva nusimesti kaip nieką nereiškiančius. O kai jau kreipiamės į gydytoją, liga jau gali būti pažengusi. Todėl noriu pasidalinti tais signalais, kuriuos mes dažniausiai ignoruojame, nors turėtume rimtai į juos pažiūrėti.
Nuolatinis nuovargis, kurio nenumalšina joks miegas
Visi esame pavargę. Tai kaip modernus statusas – jei nesakai, kad esi išsekęs, gal net nesi pilnavertis visuomenės narys. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio ir to, kai kažkas negerai.
Jeigu miegate 7-8 valandas, neturite mažų vaikų, kurie žadintų naktimis, nevažinėjate per laiko juostas, bet vis tiek jaučiatės tarsi būtumėte bėgę maratoną – tai ne normalus nuovargis. Tai jūsų organizmas bando pasakyti, kad kažkas vyksta.
Tokį nuolatinį, nepaaiškintą nuovargį gali sukelti daugybė dalykų: nuo anemijos (geležies trūkumo) iki skydliaukės problemų, nuo diabeto iki net kai kurių vėžio formų ankstyvose stadijose. Taip pat tai gali būti depresijos požymis, o psichikos sveikata yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė.
Ką daryti? Pirma, pabandykite patys įvertinti – ar tikrai miegojate pakankamai? Ar jūsų miegas kokybiškas? Gal vartotės visą naktį? Jei visa tai tvarkoje, bet nuovargis nepradingsta kelias savaites – laikas pas gydytoją. Paprastas kraujo tyrimas gali atskleisti daug dalykų.
Netikėtas svorio pokytis be jokios priežasties
Kai kurie žmonės svajoja numesti svorį nieko nedarydami. Bet kai tai nutinka iš tikrųjų – tai ne stebuklas, tai perspėjimas.
Jei per kelių mėnesių laikotarpį netekote daugiau nei 5% savo svorio (pavyzdžiui, 4-5 kg, jei svėrėte 80 kg) ir nekeičiate nei mitybos, nei fizinio aktyvumo – tai rimtas signalas. Taip pat ir priešingai – staigus svorio padidėjimas, ypač jei pastebite patinimus, gali reikšti širdies, inkstų ar hormonų problemas.
Aš turėjau pažįstamą, kuri džiaugėsi, kad „pagaliau lesa be pastangų”. Pasirodo, tai buvo skydliaukės hipertirozė. Kita pusė – žmogus, kuris per mėnesį priaugo 7 kilogramus, nors valgė kaip visada. Paaiškėjo, kad inkstai neveikia kaip reikia ir organizme kaupėsi skystis.
Svoris yra vienas iš tų rodiklių, kuriuos lengva stebėti. Nereikia kasdien lipti ant svarstyklių (tai gali tapti obsesija), bet kartą per mėnesį pasverti – protinga. Ir jei matote tendenciją, kurios negalite paaiškinti – nelauk, kol „pats praeis”.
Keisti odos pokyčiai, kuriuos nusimetame kaip senėjimą
Oda – tai didžiausias mūsų organas, ir ji dažnai pirma parodo, kad organizme kažkas negerai. Bet mes linkę viską nurašyti į amžių, stresą ar blogą kosmetiką.
Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus: apgamai, kurie negyja ilgiau nei kelias savaites; naujus ar kintančius apgamus (keičiasi forma, spalva, dydis); geltonišką odos atspalvį (gali reikšti kepenų problemas); tamsias dėmes ant kaklo ar pažastų (gali būti diabeto požymis); pernelyg sausą odą, kuri nepraeina net su drėkinamosiomis priemonėmis.
Vienas iš klasikinių pavyzdžių – melanomos atpažinimas. Žmonės turi apgamą visą gyvenimą, bet staiga jis pradeda keistis. „Ai, tikriausiai tik saulė paveikė”, – galvojame. O tai gali būti odos vėžys, kuris ankstyvoje stadijoje yra beveik 100% išgydomas, bet vėlesnėse – daug pavojingesnis.
Mano patarimas: kartą per kelis mėnesius pasižiūrėkite į save veidrodyje. Tikrai pasižiūrėkite – ne tik į veidą, bet ir į kūną. Ar yra kažkas naujo? Ar kažkas pasikeitė? Ir jei taip – nufotografuokite telefonui ir stebėkite. Jei per savaitę-dvi nesikeičia – laikas pas dermatologą.
Virškinimo sistemos „keistenybės”, kurias priimame kaip normalumą
Apie virškinimą kalbėti nemalonu. Todėl ir nekalbame, net su gydytojais. Bet žinot ką? Jūsų virškinimo sistema yra kaip organizmo barometras – ji parodo, kaip viskas veikia.
Dažniausi signalai, kuriuos ignoruojame: nuolatinis vidurių užkietėjimas ar, priešingai, laisvėjimas; kraujas išmatose (net jei manote, kad tai tik hemorojus); nuolatinis pilvo pūtimas, kuris nepraeina; pykinimas be priežasties; juodos spalvos išmatos (gali reikšti viršutinės virškinimo trakto kraujuojimą).
Žmonės gali mėnesius kentėti keistus simptomus ir galvoti „turbūt kažką ne taip suvalgiau” arba „tikriausiai IBS” (dirgliosios žarnos sindromas). O tai gali būti ir celiakija, ir uždegiminės žarnyno ligos, ir net žarnyno vėžys.
Viena moteris man pasakojo, kad ji trejetą metų kentė pilvo skausmus ir pūtimą. Gydytojai sakė, kad tai stresas. Galiausiai jai padarė endoskopiją – pasirodė, kad tai buvo Crohn liga. Trys metai nereikalingo kentėjimo tik todėl, kad „na, visi kartais turi pilvo problemų”.
Jei jūsų virškinimo įpročiai pasikeitė ir išlieka kitokie ilgiau nei kelias savaites – tai ne normalus dalykas. Taip, gali būti nepatogu apie tai kalbėti, bet gydytojai yra girdėję viską. Tikrai viską.
Kvėpavimo pokyčiai, kuriuos pateisiname netinkamu fiziniu pasirengimų
„Aš tiesiog nebesportiškas kaip anksčiau”, – sakome sau, kai uždusome lipant laiptais į trečią aukštą. Galbūt. Bet galbūt ir ne.
Dusulys, kuris atsiranda darydami įprastus dalykus, yra vienas iš tų signalų, kurį lengviausia ignoruoti. Ypač jei jis atsiranda palaipsniui. Jūs tiesiog pritaikote savo gyvenimą – imate liftą vietoj laiptų, darote pertraukas, lėčiau vaikščiojate.
Bet staigus ar progresuojantis dusulys gali reikšti širdies problemas, plaučių ligas, anemiją ar net kraujo krešulius plaučiuose. Tai gali būti ir astma, kuri suaugusiems žmonėms gali pasireikšti pirmą kartą.
Taip pat atkreipkite dėmesį, jei pradėjote knarkti, nors anksčiau to nedarėte, arba jei partneris sako, kad sustojate kvėpuoti miegodami. Miego apnėja yra rimta būklė, kuri gali sukelti širdies problemų, insulto riziką ir daug kitų komplikacijų.
Paprastas testas: jei negalite pasakyti viso sakinio nepadarydami pauzės įkvėpti – jūsų kvėpavimas tikrai nėra normalus. Ir ne, tai nėra normalus senėjimo procesas, net jei jums 60 ar 70 metų.
Skausmas, kuris „ateina ir praeina”
Mes esame keisti būtybės – jei skausmas praeina, galvojame, kad viskas gerai. Bet dažnai būtent periodiškas skausmas yra ankstyvasis požymis, kad kažkas negerai.
Krūtinės skausmas, kuris ateina fizinio krūvio metu ir praeina ilsintis? Tai gali būti angina – širdies kraujotakos problema. Galvos skausmai, kurie tampa dažnesni ar intensyvesni? Gali būti daug priežasčių, nuo migrenos iki rimtesnių neurologinių problemų. Sąnarių skausmas, kuris ateina ir praeina? Gali būti artrito pradžia ar net Lyme liga.
Problema ta, kad kai skausmas praeina, mes atsidusome ir užmirštame. „Na, šį kartą pasisekė”, – galvojame. Bet jūsų kūnas bando jums pasakyti, kad yra problema, tik dar ne visą laiką.
Patarimas: pradėkite užsirašinėti. Rimtai. Kai pajuntate skausmą – užsirašykite datą, laiką, kur skauda, kaip ilgai, kas padeda, kas blogina. Po mėnesio turėsite daug vertingos informacijos, kurią galėsite parodyti gydytojui. Ir galbūt patys pamatysite tendencijas, kurių nepastebėjote.
Psichikos ir nuotaikos pokyčiai, kuriuos laikome charakterio dalimi
Štai čia mes tikrai esame ekspertai ignoruoti signalus. „Aš tiesiog toks esu”, „Pastaruoju metu daug streso”, „Visi kartais būname prislėgti” – skamba pažįstamai?
Bet jei pastebite, kad tampate vis labiau irzlus, neramus, prislėgtas, nesugebate džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą, turite koncentracijos problemų ar atminties spragų – tai ne tik „gyvenimas”. Tai gali būti depresijos, nerimo sutrikimų, hormonų disbalanso ar net kai kurių neurologinių ligų požymiai.
Ypač vyrai linkę ignoruoti psichikos sveikatos problemas. „Vyrai neverkia”, „Tiesiog reikia susimobilizuoti” – šitie įsitikinimai gali būti mirtini. Pažodžiui – savižudybių statistika tai patvirtina.
Taip pat atkreipkite dėmesį į asmenybės pokyčius. Jei žmogus, kuris visada buvo ramus, tampa irzlus, arba bendraujantis žmogus pradeda vengti socialinių kontaktų – tai gali būti ne tik „amžius” ar „charakteris”. Tai gali būti ankstyvieji demencijos, depresijos ar kitų būklių požymiai.
Psichikos sveikata yra sveikata. Taškas. Jei jaučiate, kad kažkas negerai su jūsų nuotaika, mąstymu ar emocijomis ilgiau nei kelias savaites – kreipkitės pagalbos. Tai ne silpnumas, tai protingumas.
Kai ignoravimas tampa įpročiu: kaip pradėti klausytis savo kūno
Žinot, kas įdomiausia? Rašydamas šį straipsnį, pats sau prisipažinau, kad ignoruoju bent tris iš šių signalų. Ir tikriausiai jūs taip pat atpažinote kažką sau pažįstamo. Mes visi tai darome.
Bet štai ką supratau: ankstyvasis atpažinimas gali būti skirtumas tarp lengvai išsprendžiamos problemos ir rimtos ligos. Tarp paprastos tabletės ir sudėtingo gydymo. Tarp visiško pasveikimo ir ilgalaikių komplikacijų.
Taigi kaip pradėti klausytis savo kūno? Pirma, sustokite ir atkreipkite dėmesį. Skirkite bent kartą per savaitę penkias minutes tiesiog pasitikrinti – kaip jaučiatės? Ar yra kažkas neįprasto? Antra, užsirašinėkite. Telefonas visada su jumis – padarykite užrašą. Trečia, nepanikuokite, bet ir neignoruokite. Yra aukso viduriukas tarp hipochondrijos ir nerūpestingumo.
Ir paskutinis dalykas – turėkite gydytoją, kuriam pasitikite. Ne tą, pas kurį einat tik kai jau visiškai blogai, o tą, su kuriuo galite pasikalbėti, kai kažkas atrodo keista. Profilaktiniai patikrinimai egzistuoja ne be priežasties.
Mūsų kūnai yra nuostabūs – jie gyja, prisitaiko, kompensuoja. Bet jie taip pat bando su mumis komunikuoti. Gal laikas pradėti klausytis? Ne iš baimės, o iš pagarbos sau ir savo sveikatai. Nes sveikata – tai ne tas dalykas, kurį turime, kol jo neprarandame. Tai kažkas, į ką turime investuoti kiekvieną dieną, net kai jaučiamės gerai. Ypač kai jaučiamės gerai.
