Kaip atpažinti ankstyvuosius lėtinių ligų simptomus ir kokius profilaktinius tyrimus atlikti skirtingo amžiaus žmonėms

Kodėl mes taip dažnai ignoruojame savo kūno signalus

Kažkodėl mes visi esame linkę manyti, kad su mumis tikrai nieko blogo neatsitiks. Tas lengvas nuovargis? Tiesiog per daug dirbame. Dažnesnis šlapinimasis? Turbūt per daug kavos išgėrėme. Keistas skausmas po krūtine? Tikriausiai per smarkiai treniravomės. Ir taip mes sau pateisiname savaitę po savaitės, mėnesį po mėnesio, kol tas „nieko tokio” virsta rimta diagnoze.

Problema ta, kad daugelis lėtinių ligų – diabetas, širdies ligos, vėžys, inkstų sutrikimai – pradžioje pasireiškia subtiliais simptomais, kuriuos labai lengva nurašyti kaip įprastą nuovargį ar stresą. O kai simptomai tampa akivaizdūs, liga jau būna gerokai pažengusi. Statistika šiuo klausimu yra negailestinga: daugiau nei 70% lėtinių ligų galima būtų išvengti arba gerokai sulėtinti jų progresavimą, jei jos būtų diagnozuotos ankstyvose stadijose.

Simptomai, kuriuos dažniausiai praleidiame pro akis

Nuolatinis nuovargis yra vienas iš tų simptomų, kuriuos mes linkę ignoruoti labiausiai. Visi jaučiamės pavargę – tai tarsi šiuolaikinio gyvenimo norma. Bet yra skirtumas tarp normalaus nuovargio po intensyvios dienos ir lėtinio, nepaaiškinto išsekimo, kuris nepranyksta net po poilsio. Jei jaučiatės išsekę net po pilnaverčio miego, jei paprastos kasdienės užduotys atrodo kaip Everesto kopimas – tai nėra normalu. Tai gali būti ankstyvasis anemijos, skydliaukės problemų, diabeto ar net širdies ligų ženklas.

Svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties taip pat turėtų sukelti nerimą. Ir čia kalbu ne apie tuos du kilogramus, kurie atsiranda po švenčių. Kalbu apie pastebimą svorio kritimą ar augimą per trumpą laiką, kai jūsų mitybos įpročiai nepasikeitė. Netikėtas svorio kritimas gali signalizuoti apie diabetą, skydliaukės hiperaktyvumą ar net onkologines ligas. Greitas svorio augimas – apie skydliaukės, hormonų ar širdies problemas.

Pasikeitęs šlapinimosi režimas – dar vienas simptomas, apie kurį žmonės vengia kalbėti net su gydytojais. Dažnesnis naktinis šlapinimasis, skausmas šlapinantis, šlapimo spalvos ar kvapo pasikeitimas, padidėjęs ar sumažėjęs šlapimo kiekis – visa tai gali rodyti inkstų, šlapimo takų, prostatos ar diabeto problemas. Taip, galbūt tai tiesiog šlapimo takų infekcija, bet galbūt ir ne.

Odos pokyčiai dažnai būna pirmieji įspėjamieji signalai. Naujos dėmės ar esamų dėmių pasikeitimas, ilgai negyjančios žaizdos, neįprastas odos niežėjimas, geltonumas, tamsėjimas ar šviesėjimas – visa tai gali būti susiję su įvairiomis ligomis nuo odos vėžio iki kepenų ar inkstų problemų. Ypač turėtumėte atkreipti dėmesį į bet kokias apimtines dėmes, kurios keičia formą, spalvą ar dydį.

Kada tas „nieko tokio” tampa „reikia pas gydytoją”

Vienas iš didžiausių iššūkių – suprasti, kada simptomas yra pakankamai rimtas, kad kreiptumėtės į gydytoją. Štai keletas aiškių kriterijų, kurie turėtų jus paskatinti nesidelsiant registruotis pas specialistą:

Simptomai, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites – jei kažkas jus vargina ilgiau nei dvi savaites ir nepagerėja savaime, tai jau nebe „laikinas dalykas”. Tai gali būti lėtinės būklės pradžia.

Simptomai, kurie blogėja – jei pastebite, kad kažkas ne tik nepagerėja, bet ir progresuoja, tai aiškus signalas, kad reikia medicininės pagalbos. Pavyzdžiui, dusulys, kuris iš pradžių pasireikšdavo tik lipant laiptais, o dabar jaučiate jį net vaikščiodami.

Simptomai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui – jei dėl simptomo negalite normaliai dirbti, miegoti, valgyti ar atlikti įprastų veiklų, tai jau nėra „galima pakęsti”. Tai problema, kurią reikia spręsti.

Keli simptomai vienu metu – jei pastebite kelis neįprastus simptomus tuo pačiu metu (pavyzdžiui, nuovargį, svorio kritimą ir padidėjusį troškulį), tai gali rodyti sistemines problemas.

Profilaktiniai tyrimai pagal amžių – ne vien formalumas

Dabar pereikime prie konkretesnės informacijos. Daugelis žmonių mano, kad profilaktiniai tyrimai – tai tik biurokratinė procedūra arba pinigų švaistymas. Realybė tokia, kad tinkamai atlikti profilaktiniai tyrimai gali išgelbėti jūsų gyvybę arba bent jau išsaugoti jos kokybę.

20-30 metų amžiaus grupė

Jauni žmonės dažniausiai jaučiasi nemirtingi ir nesunaikinamai. Bet būtent šiame amžiuje formuojasi daugelis įpročių ir pradeda reikštis genetiniai polinkiai į tam tikras ligas.

Kas 1-2 metus turėtumėte atlikti:

• Bendrą kraujo tyrimą – patikrinti hemoglobiną, leukocitus, trombocitus
• Gliukozės kiekį kraujyje – ypač jei šeimoje buvo diabeto atvejų
• Cholesterolio profilį – taip, net 25-erių
• Kraujospūdžio matavimą – hipertenzija jaunėja kiekvienais metais
• Skydliaukės hormonų tyrimą (TSH) – ypač moterims

Moterys šiame amžiuje turėtų pradėti reguliarius ginekologinius patikrinimus ir gimdos kaklelio tepinėlių tyrimą (PAP testą). Vyrai, turintys šeimoje prostatos vėžio atvejų, turėtų pradėti stebėti PSA rodiklius.

30-40 metų amžiaus grupė

Šis dešimtmetis – tai laikotarpis, kai daugelis žmonių pradeda pastebėti, kad jų kūnas jau nebe toks „atlaidus” kaip anksčiau. Metabolizmas lėtėja, stresas kaupiasi, o genetiniai polinkiai pradeda reikštis ryškiau.

Papildomai prie ankstesnių tyrimų:

• Išsamesnis lipidų profilis – ne tik bendrą cholesterolį, bet ir LDL, HDL, trigliceridus
• Kepenų fermentų tyrimą (ALT, AST) – ypač jei vartojate alkoholį ar turite antsvorio
• Inkstų funkcijos tyrimą (kreatininas, šlapalo kiekis)
• Vitamino D lygį – jo trūkumas labai paplitęs ir gali sukelti daugybę problemų
• EKG (elektrokardiogramą) – bent kartą per šį dešimtmetį, jei turite rizikos veiksnių

Moterims, turinčioms šeimoje krūties vėžio atvejų, gali būti rekomenduojama pradėti mamografiją anksčiau nei standartiniai 40 metų. Vyrams su padidėjusia rizika – prostatos patikrinimas.

40-50 metų amžiaus grupė

Štai čia prasideda rimtesni dalykai. Šis amžius – tai laikotarpis, kai daugelis lėtinių ligų pradeda reikštis kliniškai, net jei procesas prasidėjo daug anksčiau.

Būtini tyrimai:

• Metiniai kraujo tyrimai su išsamiu metaboliniu profiliu
• Gliukozuotas hemoglobinas (HbA1c) – geresnis diabeto rodiklis nei paprasta gliukozė
• Pilnas lipidų profilis kasmet
• Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai
• Skydliaukės hormonų patikrinimas (ypač moterims artėjant prie menopauzės)
• EKG kartą per metus, jei yra rizikos veiksnių
• Širdies ultragarso tyrimas (echokardiografija) – bent kartą, jei yra skundų ar šeimoje buvo širdies ligų

Moterims būtina metinė mamografija ir gimdos kaklelio patikrinimas. Vyrams – prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas ir prostatos apžiūra. Abiem lytims rekomenduojama pradėti storosios žarnos vėžio prevencinius tyrimus – bent kolonoskopija kas 10 metų arba dažnesni kiti tyrimai.

50+ metų amžiaus grupė

Po 50-ies metų profilaktiniai tyrimai tampa ne tik rekomenduojami, bet ir būtini. Tai amžius, kai daugelis vėžio formų ir širdies ligų pasireiškia dažniausiai.

Privalomi tyrimai:

• Išsamūs kraujo tyrimai kas 6-12 mėnesių
• Lipidų profilis kas 6 mėnesių, jei yra nukrypimų
• HbA1c tyrimas bent du kartus per metus
• Kepenų ir inkstų funkcijos stebėjimas
• Metinis EKG, o esant rizikai – ir apkrovos EKG
• Širdies ultragarso tyrimas kas 2-3 metus
• Kraujagyslių būklės įvertinimas (doplerografija)
• Kaulų tankio matavimas (densitometrija) – ypač moterims po menopauzės

Moterims – metinė mamografija be išimčių. Vyrams – metinis prostatos patikrinimas. Abiem lytims – reguliarus storosios žarnos stebėjimas (kolonoskopija kas 5-10 metų, priklausomai nuo ankstesnių rezultatų ir rizikos veiksnių).

Kas nutinka, kai ignoruojame prevenciją

Leiskite papasakoti, kas vyksta realybėje. Žinau ne vieną žmogų, kuris metų metus ignoravo padidėjusį kraujospūdį, nes „jautėsi gerai”. Kol viena diena pajuto stiprų skausmą krūtinėje ir atsidūrė reanimacijoje su infarktu. Arba žmones, kurie ignoravo nuolatinį troškulį ir dažną šlapinimąsi, kol jiems buvo diagnozuotas diabetas su jau prasidėjusiais komplikacijomis – pažeistais inkstais ir akimis.

Lėtinių ligų klastingumas tas, kad jos progresuoja tyliai. Jūsų arterijos gali susiaurėti iki 70-80%, o jūs vis dar jausisite „normaliai”. Jūsų inkstai gali prarasti pusę savo funkcijos, o jūs to nepastebėsite. Vėžys gali augti mėnesius ar net metus, kol pasieks tokį dydį, kad sukels simptomus.

Štai kodėl profilaktiniai tyrimai nėra prabanga ar pernelyg atsargus elgesys. Tai – protingas investavimas į savo ateitį. Taip, tai kainuoja pinigų ir laiko. Bet žinote, kas kainuoja dar daugiau? Gydymas pažengusios ligos, ilgalaikė hospitalizacija, brangūs vaistai, prarastos darbo dienos, sumažėjusi gyvenimo kokybė.

Kaip iš tikrųjų organizuoti savo sveikatos stebėjimą

Gerai, dabar jūs žinote, kokius tyrimus turėtumėte atlikti. Bet kaip tai praktiškai įgyvendinti? Nes viena – žinoti, kas reikėtų daryti, o visai kas kita – tai realiai padaryti.

Pirmas žingsnis – susikurkite savo sveikatos bylą. Taip, fizinę ar skaitmeninę, bet tokią, kurioje būtų visi jūsų tyrimų rezultatai, diagnozės, vartojami vaistai. Tai padės jums ir gydytojams matyti tendencijas. Pavyzdžiui, jei jūsų cholesterolio lygis palaipsniui kyla pastaruosius trejus metus, tai svarbi informacija, net jei dar neviršijate normos.

Antras žingsnis – susiraskite šeimos gydytoją, kuriuo pasitikite. Ne tą, pas kurį užsukate kartą metuose gauti nedarbingumo pažymėjimo, o tikrą partnerį sveikatos klausimais. Geras šeimos gydytojas žinos jūsų istoriją, šeimos anamnezę, rizikos veiksnius ir galės sudaryti individualų profilaktikos planą.

Trečias žingsnis – įsirašykite tyrimus į kalendorių kaip svarbius susitikimus. Elgkitės su jais taip rimtai, kaip su darbo susitikimais ar svarbiais įvykiais. Jei reikia mamografijos spalio mėnesį – įsirašykite rugsėjį registruotis. Jei reikia kraujo tyrimų – suplanuokite, kada galėsite ateiti alkščias.

Ketvirtas žingsnis – nebijokit klausti ir reikalauti paaiškinimų. Jei gydytojas sako, kad „viskas gerai”, paprašykite pamatyti konkrečius skaičius. Jei kažkas yra „riboje”, paklauskit, ką tai reiškia ir ar reikia ką nors keisti. Jūsų sveikata – jūsų atsakomybė, ne tik gydytojo.

Ką daryti, kai tyrimas parodo nukrypimų

Ir štai jūs gavote rezultatus, ir kažkas nėra taip, kaip turėtų būti. Pirmas impulsas – paniką arba neigimą. „Turbūt klaida”, „Tai nieko tokio”, „Paskaitysiu internetą, kas man yra”. Prašau, nedarykite nė vieno iš šių dalykų.

Vietoj to, giliai įkvėpkite ir prisiminkite: ankstyvai aptiktas nukrypimas – tai gera naujiena, ne bloga. Tai reiškia, kad jūs sužinojote apie problemą tada, kai dar galima ją išspręsti ar bent suvaldyti.

Praktiniai žingsniai:

Pirma, pakartokite tyrimą. Vienas nukrypęs rezultatas dar nereiškia ligos. Gali būti buvę laboratorijos klaida, jūs galėjote būti nepasiruošę (pavyzdžiui, nealkščias), arba tai gali būti laikinas svyravimas.

Antra, jei pakartotinis tyrimas patvirtina nukrypimą – konsultuokitės su specialistu. Ne su internetu, ne su draugais, ne su vaistininku. Su gydytoju, kuris specializuojasi toje srityje.

Trečia, jei reikia papildomų tyrimų – darykite juos. Taip, tai gali būti nepatogu ir brangu, bet geriau išsiaiškinti situaciją iki galo, nei gyventi neapibrėžtume arba praleisti rimtą problemą.

Ketvirta, jei diagnozė pasitvirtina – laikykitės gydymo plano. Tai skamba savaime suprantama, bet statistika rodo, kad apie 50% žmonių nevartoja paskirtų vaistų taip, kaip turėtų. Jei vaistas sukelia šalutinį poveikį – kalbėkite su gydytoju apie alternatyvas, bet netiesiog nustokite gėrę.

Gyvenimo būdas kaip tyrimas, kurio niekada nepraleisi

Ir dabar atėjo laikas tam, apie ką visi kalba, bet niekas nenori girdėti: jokie tyrimai nepadės, jei jūsų gyvenimo būdas aktyviai kenkia jūsų sveikatai. Galite daryti visus tyrimus pasaulyje, bet jei rūkote, valgote šlamštą, nesimankštinate ir nemiegote – vis tiek eisite ligos link.

Tačiau štai ką noriu pasakyti: gyvenimo būdo pakeitimai neturi būti radikalūs, kad būtų efektyvūs. Jums nereikia tapti veganu, bėgioti maratonus ir miegoti po 10 valandų. Reikia tiesiog nuoseklių, tvarių pokyčių.

Fizinis aktyvumas – tai ne būtinai sporto salė. Tai gali būti 30 minučių vaikščiojimo per dieną. Tai gali būti laiptais lipimas vietoj lifto. Tai gali būti šokiai, sodo darbai, žaidimas su vaikais. Bet kažkas, kas pakelia jūsų širdies ritmą, bent jau keletą kartų per savaitę.

Mityba – ne dieta, o normalus, subalansuotas maistas. Daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Mažiau perdirbto maisto, cukraus, druskos. Tai nereiškia, kad niekada negalite suvalgyti picos ar torto – tai reiškia, kad tai neturėtų būti jūsų kasdienė mityba.

Miegas – 7-8 valandos per naktį. Ne 5, ne 10, o apie 7-8. Reguliariai, ne „savaitgalį išsimiegosiu”. Lėtinis miego trūkumas yra susijęs su beveik visomis lėtinėmis ligomis – diabetu, širdies ligomis, nutukimu, net demencija.

Stresas – taip, gyvenimas yra stresinis. Bet kaip jūs su tuo stresu tvarkotės, daro didžiulį skirtumą. Raskite būdų atsipalaiduoti – meditacija, hobis, laikas su draugais, terapija. Lėtinis, nesuvaldomas stresas yra tiesiogiai susijęs su hipertenzija, širdies ligomis, imuninės sistemos susilpnėjimu.

Kai prevencija tampa gyvenimo būdu, o ne užduotimi

Baigiant šį straipsnį, noriu pasakyti: sveikata nėra kažkas, ką jūs „turite” arba „neturite”. Tai ne loterija, nors genetika, žinoma, vaidina vaidmenį. Bet dauguma lėtinių ligų yra bent iš dalies kontroliuojamos – per tai, ką mes valgome, kaip judame, kaip tvarkome stresą ir ar mes reguliariai patikriname savo sveikatos būklę.

Profilaktiniai tyrimai nėra garantija, kad nesusirgsit. Bet jie yra geriausias būdas užtikrinti, kad jei kažkas ne taip, sužinosite apie tai tada, kai dar galima kažką daryti. Ir tai – milžiniškas skirtumas. Skirtumas tarp gydomo diabeto ir aklumo. Tarp kontroliuojamos hipertenzijos ir insulto. Tarp ankstyvos vėžio stadijos su 90% išgyvenamumu ir pažengusios stadijos su 10%.

Taigi, kada paskutinį kartą buvote pas gydytoją ne dėl to, kad kažkas skauda, o tiesiog patikrinti, kaip sekasi? Kada paskutinį kartą darėte kraujo tyrimus? Ar žinote savo cholesterolio lygį? Kraujospūdį? Gliukozės kiekį? Jei ne – galbūt laikas sužinoti. Ne dėl to, kad būtumėte hipochondrikas, o dėl to, kad būtumėte protingas ir atsakingas už save žmogus.

Ir atminkite: kiekvienas simptomas, kurį ignoruojate, kiekvienas praleistas tyrimas, kiekvienas „vėliau” – tai ne laiko taupymas. Tai rizikos didinimas. O jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte.