Kaip atpažinti ankstyvus sveikatos sutrikimų signalus ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Kai kūnas bando kažką pasakyti

Stovime prie veidrodžio ir pastebime kažką neįprasto – galbūt tamsesnius ratilus po akimis nei įprastai, ar keistą dėmelę ant odos. Dažnai tokius dalykus nubangavome ranka: „Turbūt per mažai miegojau” arba „Senėju, nieko čia tokio”. Tačiau mūsų kūnas yra nuostabiai protinga sistema, kuri nuolat siunčia signalus apie tai, kas vyksta viduje. Problema ta, kad mes dažnai tiesiog nemokame jų išgirsti arba nenorima pripažinti, kad kažkas negerai.

Gydytojai pastebi įdomią tendenciją – žmonės dažnai ateina į klinikas tik tada, kai simptomai tampa nebepakenčiami. O juk daugelis rimtų ligų, pradėjus gydyti ankstyvoje stadijoje, gali būti sėkmingai kontroliuojamos ar net visiškai išgydytos. Problema ne ta, kad nežinome apie prevenciją – problema ta, kad nemokame atpažinti savo kūno kalbos.

Nuovargis, kuris nepraeina

Visi jaučiame nuovargį. Po sunkios darbo savaitės, po intensyvaus sporto, po nemigos nakties – tai normalu. Bet kas yra nenormalus nuovargis? Tai tas jausmas, kai pabudus po aštuonių valandų miego vis tiek jaučiatės išsekę. Kai paprastas laiptų pakopų įveikimas tampa iššūkiu. Kai kavos puodelis nebepagerina situacijos.

Chroniškas nuovargis gali būti daugelio būklių simptomas – nuo anemijos iki skydliaukės problemų, nuo diabeto iki depresijos. Viena moteris pasakojo, kaip metus laiko manė, kad tiesiog „perdega” darbe. Tik kai pradėjo kristi plaukai ir atsirado širdies ritmo sutrikimai, nusprendė pasitikrinti. Paaiškėjo, kad skydliaukė veikė per lėtai – problema, kurią galima lengvai koreguoti vaistais, bet kuri nekoreguojama gali sukelti rimtų komplikacijų.

Jei nuovargis trunka ilgiau nei dvi savaites ir nepagerėja net gerai išsimiegojus, tai jau signalas kreiptis į gydytoją. Ypač jei kartu pastebite kitus simptomus – svorio pokyčius, nuotaikos svyravimus ar koncentracijos problemas.

Skausmas, kurį bandome ignoruoti

Mes gyvename kultūroje, kur skausmo toleravimas laikomas stiprybės ženklu. „Susikandau dantis ir toliau” – skamba kaip herojiška mantros. Bet skausmas yra kūno aliarmo sistema, ir ją ignoruoti – tas pats kaip išjungti dūmų detektorių, nes jis per garsiai cypsi.

Galvos skausmai yra ypač klastingi. Dauguma jų nėra pavojingi – įtampos galvos skausmai, migrenos, dehidratacija. Tačiau staigus, intensyvus galvos skausmas, ypač jei jis skiriasi nuo to, ką jaučiate paprastai, gali būti rimtų problemų signalas. Vienas vyras apibūdino savo patirtį kaip „tarsi kas trenkė per galvą kuoju”. Pasirodė, kad tai buvo smegenų aneurizmos plyšimas – būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Krūtinės skausmas – čia turbūt visi žinome, kad reikia imtis veiksmų. Bet ne visada širdies priepuolis pasireiškia klasikiniu stipriu skausmu. Kartais tai gali būti tik diskomfortas, spaudimas, deginimo jausmas. Moterims simptomai dažnai būna dar subtilūs – pykinimas, nugaros skausmas, dusulys. Jei abejojate – geriau skambinkite 112. Širdies priepuolio atveju kiekviena minutė svarbi.

Pilvo skausmas taip pat reikalauja dėmesio. Ypač jei jis staigus, intensyvus, lokalizuotas vienoje vietoje ir lydi karščiavimas ar vėmimas. Apendicitas, tulžies pūslės uždegimas, žarnyno obstrukcija – visa tai reikalauja skubios pagalbos.

Kai svoris keičiasi be priežasties

Netikėtas svorio metimas dažnai laikomas maloniu siurprizu. Pagaliau tie keletas kilogramų, kuriuos bandėte numesti mėnesius, tiesiog išgaravo. Bet jei nesilaikote dietos ir nepakeitėte fizinio aktyvumo lygio, o svoris krenta – tai nėra gera žinia.

Netyčinis svorio kritimas (daugiau nei 5% kūno svorio per 6-12 mėnesių) gali signalizuoti apie įvairias problemas – nuo skydliaukės hiperaktyvumo iki vėžio, nuo depresijos iki virškinimo sistemos ligų. Viena moteris džiaugėsi, kad per tris mėnesius neteko 10 kilogramų „nieko nedarydama”. Kai pagaliau nuėjo pas gydytoją, paaiškėjo, kad turi diabetą – kūnas tiesiog negalėjo tinkamai panaudoti gliukozės ir „degino” raumenis.

Staigus svorio padidėjimas taip pat kelia nerimą. Ypač jei jis susijęs su patinimu, dusuliu ar širdies ritmo sutrikimais – tai gali būti širdies nepakankamumo požymis. Jei patinsta veidas, atsiranda tempimo jausmas pilve ir sunku užsisegti batus – verta pasitikrinti inkstų funkciją.

Odos žemėlapis į vidinę sveikatą

Oda yra didžiausias mūsų organas ir dažnai pirma parodo, kad kažkas negerai. Naujos dėmelės, keičiančios formą ar spalvą, turėtų būti įvertintos dermatologo. Melanoma – agresyviausias odos vėžio tipas – ankstyvoje stadijoje yra beveik 100% išgydoma. Vėlyvoje – prognozė daug prastesnė.

ABCDE taisyklė padeda atpažinti įtartinas dėmeles: Asimetrija (viena pusė skiriasi nuo kitos), Briaunos (nelygios, neaiškios), Spalva (nevienoda, keliomis spalvomis), Diametras (didesnis nei 6mm), Evoliucija (keičiasi laikui bėgant). Bet bet kokia nauja dėmelė po 40 metų turėtų būti parodyta specialistui.

Geltonumas – odos ir akių baltymų pageltimas – beveik visada reikalauja skubaus įvertinimo. Tai gali būti kepenų ligos, tulžies takų obstrukcijos ar net tam tikrų kraujo ligų požymis. Vienas vyras pastebėjo, kad jo draugai pradėjo klausinėti, ar jis gerai jaučiasi, nes atrodė „kažkaip gelsvai”. Jis pats to nepastebėjo, kol nepažiūrėjo į akių baltymus ryškioje šviesoje. Pasirodė, kad turi hepatitą C – ligą, kuri gydoma, bet nekoreguojama gali sukelti cirozę.

Bėrimai, niežulys, odos tekstūros pokyčiai – visa tai gali būti alergijų, autoimuninių ligų ar net vidinių organų problemų požymiai. Nuolatinis niežulys be matomų priežasčių kartais būna kepenų ar inkstų ligų simptomas.

Kvėpavimo problemos, kurių nereikėtų ignoruoti

Dusulys po intensyvaus fizinio krūvio – normalu. Dusulys lipant į antrą aukštą, kai anksčiau tai nesudarydavo problemų – nebe. Nuolatinis kosulys, trunkantis ilgiau nei tris savaites, ypač jei jis sausas ar su krauju – būtina pasitikrinti.

COVID-19 pandemija išmokė mus labiau atkreipti dėmesį į kvėpavimo simptomus, bet ir prieš tai jos buvo svarbios. Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies nepakankamumas, plaučių embolija – visa tai gali pasireikšti dusulio simptomais.

Viena moteris pasakojo, kaip pradėjo pastebėti, kad naktimis pabunda dusindama ir turi atsisėsti, kad galėtų kvėpuoti. Manė, kad tai nerimas ar panikos atakos. Pasirodė, kad širdis nebesugebėjo efektyviai pumpuoti kraujo, ir skystis kaupėsi plaučiuose. Gydymas pagerino situaciją, bet jei būtų laukusi ilgiau, pasekmės galėjo būti daug rimtesnės.

Knarkimas su kvėpavimo pauzėmis (miego apnėja) taip pat nėra tik erzinantis dalykas – tai rimta būklė, didinanti širdies ligų, insulto ir kitų problemų riziką. Jei jūsų partneris sako, kad naktį nustojate kvėpuoti, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Virškinimo sistemos signalai

Virškinimo problemos yra viena iš tų sričių, kur žmonės dažniausiai delsia kreiptis pagalbos. Gal nepatogu kalbėti apie tokius dalykus? O gal manome, kad „praeis savaime”? Bet nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, sunkumas rijant – tai simptomai, kurie reikalauja dėmesio.

Kraujas išmatose gali būti nuo nekaltų hemoroidų iki žarnyno vėžio. Spalva svarbi – ryškiai raudonas kraujas paprastai reiškia problemą apatinėje žarnyno dalyje (dažnai hemoroidai ar plyšeliai), tamsus, beveik juodas – gali signalizuoti kraujavimą viršutinėje virškinimo trakto dalyje (skrandis, dvylikapirštė žarna).

Nuolatinis pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, ypač jei lydi svorio kritimas – tai nėra „tiesiog stresas”. Tai gali būti skrandžio opos, tulžies pūslės problemos, kasos ligos ar net vėžys. Vienas vyras keletą mėnesių gėrė antacidus, manydamas, kad turi rėmens. Kai pagaliau nuėjo pas gydytoją, paaiškėjo, kad turi Helicobacter pylori infekciją – bakteriją, kuri gali sukelti opas ir padidinti skrandžio vėžio riziką, bet lengvai gydoma antibiotikais.

Rijimo sunkumas (disfagija) niekada neturėtų būti ignoruojamas. Jausmas, kad maistas „užstringa” gerklėje ar krūtinėje, gali būti stemplės susiaurėjimo, spazmo ar net naviko požymis.

Psichikos sveikata – ne mažiau svarbi

Fizinė ir psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusios, bet mes vis dar linkę psichikos problemas laikyti kažkuo, ką galima „tiesiog įveikti”. Nuolatinis liūdesys, nerimas, baimės jausmas, prarastas susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą – tai ne silpnumo ženklai, o medicininės būklės simptomai.

Depresija yra liga, ne charakterio trūkumas. Ji gali pasireikšti ne tik emociniu lygmeniu, bet ir fiziniais simptomais – nuovargiu, skausmais, miego sutrikimais, apetito pokyčiais. Viena moteris pasakojo, kaip keletą mėnesių vaikščiojo pas įvairius specialistus dėl nuolatinių galvos skausmų ir nuovargio. Tik kai psichiatras įvertino jos būklę, paaiškėjo, kad tai depresijos simptomai. Gydymas antidepresantais ne tik pagerino nuotaiką, bet ir išnyko fiziniai simptomai.

Nerimo sutrikimai gali pasireikšti panikos atakomis – staigiu intensyviu baimės jausmu, širdies plakimu, prakaitavimu, drebuliu, dusuliu. Žmonės dažnai mano, kad miršta ar turi širdies priepuolį. Nors panikos atakos nėra gyvybei pavojingos, jos labai sutrikdo gyvenimo kokybę ir reikalauja gydymo.

Savižudybės mintys – tai absoliutus signalas kreiptis pagalbos nedelsiant. Skambinkite emocinės paramos linijai, eikite į skubiosios pagalbos skyrių, kalbėkite su artimu žmogumi. Tai nėra gėda, tai išgelbėjimas.

Kada tikrai reikia skubėti

Yra simptomų, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos – čia ne laikas svarstyti, ar „gal praeis”. Skambinkite 112 arba važiuokite į skubiosios pagalbos skyrių, jei patriate:

Krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei spinduliuoja į ranką, žandikaulį ar nugarą, lydi dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas. Staigus, intensyvus galvos skausmas, ypač jei lydi kaklo sustingimas, karščiavimas, sumišimas ar sąmonės praradimas. Staigus vienašalis silpnumas ar tirpimas, kalbos sutrikimai, regėjimo problemos, pusiausvyros praradimas – galimi insulto požymiai. Sunkus dusulys, ypač jei staigus ir intensyvus. Stiprus pilvo skausmas, ypač jei lokalizuotas vienoje vietoje ir lydi karščiavimas ar vėmimas. Didelis kraujavimas, kurio nepavyksta sustabdyti. Sunkios alerginės reakcijos požymiai – patinimas veido, lūpų, liežuvio, sunkus dusulys, bėrimas visame kūne.

Šiems simptomams taikoma „geriau peršauti nei neprišauti” taisyklė. Gydytojai daug labiau vertina, kai žmonės ateina dėl klaidingo aliarmo, nei kai ateina per vėlai.

Kai abejojate – geriau pasitikrinti

Yra ir simptomų, kurie nėra skubūs, bet reikalauja gydytojo konsultacijos per artimiausias dienas ar savaites. Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas ar pasiekiantis 39°C ir daugiau. Neaiškus svorio kritimas ar padidėjimas. Nuolatinis kosulys, trunkantis ilgiau nei tris savaites. Pasikeitę tualeto įpročiai – nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose ar šlapime. Naujos dėmelės ant odos ar keičiančios išvaizdą esamos. Nuolatinis nuovargis, nepriklausomai nuo poilsio. Pasikartojantys galvos skausmai, ypač jei keičiasi jų pobūdis. Nuotaikos pokyčiai, nerimas, depresijos simptomai.

Daugelis žmonių bijo atrodyti hipochondrikais. Bet gydytojai mato skirtumą tarp žmogaus, kuris ateina su pagrįstais rūpesčiais, ir to, kuris ateina kas savaitę su nauja įsivaizduojama liga. Jei kažkas jus neramina – geriau pasitikrinti. Dažniausiai paaiškės, kad viskas gerai, ir galėsite ramiai miegoti. O jei ne – ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę.

Pažinkite savo normalumą

Geriausias būdas atpažinti, kad kažkas negerai – žinoti, kas jums yra normalu. Kiekvienas žmogus turi savo bazinę būklę. Vieni žmonės natūraliai energingi, kiti ramūs. Vieni miega šešias valandas ir jaučiasi puikiai, kitiems reikia devynių. Vieni eina į tualetą tris kartus per dieną, kiti – kas antrą dieną.

Reguliariai stebėkite savo kūną. Ne obsesyviai, bet sąmoningai. Kaip jaučiatės ryte? Koks jūsų įprastas energijos lygis? Kaip atrodo jūsų oda? Kokie jūsų įpročiai tualete? Kai žinote savo normalumą, lengviau pastebėti pokyčius.

Vedimas sveikatos dienoraščio gali būti naudingas, ypač jei turite lėtinių būklių ar pastebite keistus simptomus. Užsirašykite, kada jaučiate simptomus, kaip jie pasireiškia, kas juos provokuoja ar mažina. Tai padės ir jums geriau suprasti savo kūną, ir gydytojui nustatyti diagnozę.

Reguliarūs patikrinimai taip pat svarbūs. Net jei jaučiatės puikiai, metiniai kraujo tyrimai, kraujospūdžio matavimas, moterims – mamografija ir gimdos kaklelio patikra, vyrams – prostatos patikra po tam tikro amžiaus – visa tai padeda užkirsti kelią problemoms ar jas aptikti ankstyvoje stadijoje.

Kai kūnas kalba, verta klausytis

Mūsų kūnai nuolat su mumis komunikuoja. Kartais tai subtilūs šnabždesiai – lengvas nuovargis, nedidelis diskomfortas. Kartais tai aiškūs šūksniai – stiprus skausmas, kraujavimas, dusulys. Problema ta, kad mes gyvename triukšmingame pasaulyje, pilname distrakcijų, ir dažnai tiesiog neišgirstame šių signalų arba nusprendžiame juos ignoruoti.

Nėra gėda kreiptis į gydytoją. Nėra gėda rūpintis savo sveikata. Nėra gėda prisipažinti, kad kažkas negerai. Priešingai – tai yra atsakomybės už save prisiėmimas. Tai yra suaugusio, protingo žmogaus elgesys.

Taip, kartais simptomai praeis savaime. Kartais tai tikrai bus tik peršalimas ar įtampos galvos skausmas. Bet kartais – ne. Ir tada ankstyvoji diagnostika gali reikšti skirtumą tarp lengvo gydymo ir ilgos kovos, tarp pilno pasveikimo ir lėtinių komplikacijų, kartais net tarp gyvenimo ir mirties.

Pažinkite savo kūną. Klausykitės jo signalų. Ir kai kažkas atrodo neįprastai, nepatogu ar nerimą keliantis – pasitikrinkite. Jūsų kūnas yra vienintelis, kurį turite, ir jis nusipelno dėmesio bei rūpesčio. Geriau dešimt kartų nueiti pas gydytoją be reikalo, nei vieną kartą nenueiti, kai reikia.