Kaip atpažinti ankstyvus sveikatos sutrikimų signalus ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Kaip_atpazinti_ankst

Kodėl verta klausytis savo kūno signalų

Žinot, mūsų kūnas – tai neįtikėtinai protinga sistema, kuri nuolat su mumis „kalba”. Problema ta, kad dažnai tiesiog neklausome arba ignoruojame tuos signalus, kuriuos jis mums siunčia. Gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje verčia mus skubėti, atidėlioti sveikatos klausimus „vėlesniam laikui”, o kartais net didžiuotis tuo, kad dirbame sergant ar nekreipiame dėmesio į nemalonumus. Bet štai kas įdomu – ankstyvas sveikatos problemų atpažinimas gali būti tikras gyvybės gelbėjimas, o kartais ir paprasčiausias kelias į greitą pasveikimą.

Daugelis rimtų ligų prasideda nuo, atrodytų, visai nekaltos simptomatikos. Galvos skausmas, nuovargis, nedidelis temperatūros pakylimas – visa tai gali būti ir paprasto peršalimo požymiai, bet gali būti ir kažko rimtesnio pradžia. Esmė ta, kad reikia mokėti atskirti, kada tai tik laikinas negalavimas, o kada – signalas, kad laikas rimtai pasirūpinti savimi.

Nuolatinis nuovargis – kai poilsis nebepadeda

Vienas iš dažniausiai ignoruojamų simptomų yra nuolatinis nuovargis. Taip, mes visi pavargstame, ypač po intensyvios darbo savaitės ar fizinių krūvių. Bet kai jautiesi išsekęs net po savaitgalio poilsio, kai ryte keltis tampa tikru iššūkiu, nors miegojai 8 valandas, kai energijos nebeužtenka net įprastoms kasdienėms užduotims – tai jau ne paprastas nuovargis.

Chroninis nuovargis gali signalizuoti apie įvairias problemas: nuo anemijos ir skydliaukės sutrikimų iki cukrines ligos pradžios ar net depresijos. Ypač atidžiai reikėtų stebėti situaciją, jei nuovargis lydi jus ilgiau nei dvi savaites ir nėra akivaizdžios priežasties – pavyzdžiui, neseniai persirgote gripu ar neturėjote ypač stresinio laikotarpio.

Dar vienas svarbus aspektas – jei nuovargis atsiranda staiga ir yra labai intensyvus, ypač jei kartu jaučiate dusulį, krūtinės skausmą ar galvos svaigimą, tai gali būti rimtų širdies problemų požymis. Tokiu atveju nedelskite – kreipkitės į greitąją pagalbą.

Skausmas, kuris keičia įpročius ir gyvenimo kokybę

Skausmas – tai kūno būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Tačiau ne kiekvienas skausmas reikalauja skubaus gydytojo vizito. Kaip atskirti? Pagrindinis kriterijus – skausmo intensyvumas, trukmė ir poveikis jūsų kasdieniam gyvenimui.

Jei skausmas yra toks stiprus, kad negalite atlikti įprastų veiklų, jei jis pažadina naktį, jei nepraeina po įprastų skausmą malšinančių priemonių vartojimo – tai rimtas signalas. Taip pat atkreipkite dėmesį į skausmą, kuris tęsiasi ilgiau nei kelias dienas be pagerėjimo arba net blogėja.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas krūtinės skausmui, ypač jei jis spaudžiantis, plinta į kaklą, žandikaulį ar ranką, lydi dusulys ar šaltas prakaitas. Tai gali būti širdies priepuolio požymiai, ir čia kiekviena minutė svarbi. Taip pat nedelskite, jei jaučiate staigų, labai stiprų galvos skausmą (tarsi „perkūno trenksmas”), ypač jei jis skiriasi nuo įprastų jūsų galvos skausmų – tai gali būti smegenų kraujagyslių problemos požymis.

Netyčiniai svorio pokyčiai ir apetito sutrikimai

Daugelis žmonių svajoja numesti kelias papildomas kilogramas be pastangų, bet štai netikėta naujiena – netyčinis svorio kritimas gali būti rimtų sveikatos problemų signalas. Jei per kelis mėnesius netekote 5 ar daugiau procentų savo svorio, nekeisdami mitybos įpročių ar fizinio aktyvumo lygio, tai tikrai verta pasitarti su gydytoju.

Netyčinis svorio kritimas gali būti susijęs su skydliaukės hiperfunkcija, cukriniu diabetu, virškinimo trakto ligomis, o kai kuriais atvejais – ir su onkologinėmis ligomis. Kuo anksčiau bus nustatyta priežastis, tuo geresnės gydymo prognozės.

Kita vertus, staigus svorio kilimas taip pat nėra normalus reiškinys. Jei per trumpą laiką priaugote daug kilogramų, ypač jei kartu pastebite patinimus, dusulį ar nuolatinį nuovargį, tai gali signalizuoti apie širdies, inkstų ar hormonų sistemos problemas. Apetito pokyčiai – tiek jo praradimas, tiek nenormalus padidėjimas – taip pat verti dėmesio, ypač jei jie trunka ilgiau nei savaitę ar dvi.

Odos pokyčiai, kurie verčia susimąstyti

Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas ir dažnai pirmasis, kuris parodo vidinius sutrikimus. Daugelis žmonių nekreipia dėmesio į nedidelius odos pasikeitimus, bet kai kurie iš jų tikrai verti gydytojo konsultacijos.

Apžiūrėkite savo apgamus reguliariai. Jei pastebite, kad kuris nors jų keičia formą, dydį, spalvą, kraštus ar pradeda kraujuoti – tai rimtas signalas apsilankyti pas dermatologą. Melanoma, viena pavojingiausių odos vėžio formų, ankstyvoje stadijoje yra labai gerai gydoma, bet tik jei diagnozuojama laiku.

Taip pat atkreipkite dėmesį į nežyminčias žaizdas. Jei turite žaizdą ar opą, kuri negyja ilgiau nei kelias savaites, tai gali būti odos vėžio požymis arba signalizuoti apie cirkuliacijos problemas ar cukrinį diabetą. Netikėtas bėrimas, ypač jei jis plinta, niežti ar lydi karščiavimas, taip pat reikalauja medicininės konsultacijos.

Geltonumas – odos ar akių baltymų pageltimas – yra aiškus kepenų ar tulžies pūslės problemų požymis ir reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Panašiai ir staigus odos spalvos pasikeitimas į mėlsvą ar pilkšvą gali signalizuoti apie deguonies trūkumą organizme.

Virškinimo sistemos signalai, kurių negalima ignoruoti

Virškinimo problemos yra tokios įprastos, kad dažnai jas laikome normaliu dalyku. Kartais suvalgėme kažko ne to, kartais per daug – ir štai jau jaučiame diskomfortą. Bet yra tam tikrų virškinimo sistemos simptomų, kurie tikrai nėra normalūs ir reikalauja dėmesio.

Kraujas išmatose – nesvarbu, ar tai ryškiai raudona spalva, ar tamsūs, beveik juodi išmatos – visada yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti žarnyno polipų, uždegiminio žarnyno ligos, hemorojaus ar net žarnyno vėžio požymis. Taip pat atkreipkite dėmesį į ilgalaikius vidurių užkietėjimo ar viduriavimo epizodus, ypač jei jie keičiasi pakaitomis.

Nuolatinis pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač jei jis lokalizuotas vienoje vietoje ir trunka ilgiau nei kelias dienas, taip pat vertas gydytojo konsultacijos. Pykinimas ir vėmimas, kurie trunka ilgiau nei parą, ypač jei negalite išgerti net skysčių, gali greitai sukelti dehidrataciją ir reikalauja medicininės pagalbos.

Rėmuo ar rūgštingumas, kuris nepraeina po įprastų vaistų vartojimo arba atsiranda labai dažnai (kelis kartus per savaitę), gali signalizuoti apie rimtesnes problemas – nuo Helicobacter pylori infekcijos iki stemplės ar skrandžio ligų. Sunkumas ryti ar skausmas ryjant taip pat niekada neturėtų būti ignoruojamas.

Kvėpavimo ir širdies sistemos perspėjimai

Dusulys – tai vienas iš tų simptomų, kuris gali būti ir visai nekaltas, ir labai pavojingas. Jei dusulys atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio ir greitai praeina – tai normalu. Bet jei pradėjote dusti atliekant veiklas, kurias anksčiau lengvai atlikdavote, arba jei dusulys atsiranda ramybės būsenoje – tai rimtas signalas.

Dusulys gali signalizuoti apie širdies nepakankamumą, plaučių ligas, astmą ar net kraujo krešulius plaučiuose. Ypač pavojingas yra staigus, stiprus dusulys, ypač jei jis lydi krūtinės skausmą, šaltą prakaitą ar sąmonės sutrikimus – tokiu atveju skambinkite greitajai pagalbai nedelsiant.

Širdies plakimas ar nereguliarūs širdies ritmai, kuriuos jaučiate, taip pat verti dėmesio. Jei jūsų širdis pradeda plakti labai greitai be akivaizdžios priežasties, jei jaučiate, kad širdis „praleidžia” dūžius ar plaka nereguliariai, ypač jei tai lydi galvos svaigimas ar dusulys – pasitarkite su kardiologu.

Kojos patinimai, ypač jei jie atsiranda vakare ir nesusiję su ilgu stovimu ar sėdėjimu, gali signalizuoti apie širdies ar inkstų problemas. Jei patinimas yra vienoje kojoje, šiltas, raudonas ir skausmingas – tai gali būti kraujo krešulys venoje, ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kada skambinti greitajai ir kaip priimti protingus sprendimus

Suprantu, kad niekas nenori būti tas žmogus, kuris dėl kiekvieno mažmožio bėga pas gydytoją. Bet yra situacijų, kai delsti – tikrai bloga idėja. Štai aiškūs signalai, kada reikia skambinti 112 ar važiuoti į skubios pagalbos skyrių:

Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas, ypač jei plinta į kaklą, žandikaulį, petį ar ranką. Taip pat jei lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar galvos svaigimas. Geriau dešimt kartų pasitikrinti ir išgirsti, kad viskas gerai, nei praleisti širdies priepuolį.

Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei jis skiriasi nuo įprastų jūsų galvos skausmų. Jei kartu jaučiate kaklo standumą, karštį, sutrikusi rega ar kalba, silpnumą vienoje kūno pusėje – tai gali būti insultas ar meningitas.

Bet kokios kalbos, regos ar judesių problemos – jei staiga sunku kalbėti, suprasti kalbą, matote dvigubai, praradote koordinaciją ar jaučiate silpnumą/tirpimą vienoje kūno pusėje, tai gali būti insultas. Čia kiekviena minutė svarbi!

Sunkus dusulys, ypač jei atsiranda staiga ir negalite normaliai kalbėti ar vaikščioti. Stiprus pilvo skausmas, ypač jei jis staigus, labai intensyvus ir lokalizuotas vienoje vietoje. Bet koks kraujavimas, kurio negalite sustabdyti per kelias minutes.

Tačiau ne visos situacijos reikalauja skubios pagalbos. Daugeliu atvejų pakanka per kelias dienas susitarti vizitą pas šeimos gydytoją. Tai tinka, kai simptomai yra nemalonu, bet ne kritiškai, kai jie trunka ilgiau nei įprasta, bet nestabdžiai blogėja, kai pastebite pokyčius, kurie jus neramina, bet nėra skubūs.

Geras patarimas – turėkite savo sveikatos dienoraštį. Užsirašykite, kada prasidėjo simptomai, kokie jie, kas juos pagerina ar pablogina, kokius vaistus vartojate. Tai labai padės gydytojui greičiau nustatyti diagnozę. Taip pat nebijokite užduoti klausimų – jei kažko nesuprantate, klauskite, kol viskas bus aišku. Tai jūsų sveikata, ir turite teisę žinoti, kas vyksta su jūsų kūnu.

Kai kūnas šnabžda, o ne šaukia – subtilūs ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Žinote, ne visada kūnas šaukia apie problemas. Kartais jis tiesiog švelniai šnabžda, ir reikia būti atidiems, kad išgirstume. Štai keletas subtilesnių ženklų, kurie gali būti svarbūs.

Nuotaikos pokyčiai, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo normaliai funkcionuoti, gali signalizuoti apie depresiją ar nerimo sutrikimus. Psichinė sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę, ir nėra jokio gėdo kreiptis pagalbos. Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, praradote susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą, jei keičiasi miego ar apetito įpročiai – pasikalbėkite su gydytoju.

Atminties problemos, ypač jei jos atsiranda staiga ar greitai blogėja, nėra normalus senėjimo procesas. Taip, su amžiumi atmintis gali šiek tiek silpnėti, bet jei pamirštate svarbius įvykius, pasiklystote pažįstamose vietose ar turite sunkumų atlikti įprastas užduotis – tai verta pasitikrinti.

Šlapinimosi pokyčiai – dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, skausmas šlapinantis, kraujas šlapime ar sunkumai kontroliuoti šlapimąsi – visi šie simptomai verti gydytojo dėmesio. Jie gali signalizuoti apie šlapimo takų infekcijas, prostatos problemas vyrams ar kitas urogenitalinės sistemos ligas.

Girdimybės ar regos pokyčiai, ypač jei jie atsiranda staiga ar greitai blogėja, taip pat reikalauja specialisto konsultacijos. Jei pradėjote girdėti ūžesį ausyse, jei staiga pablogėjo rega, jei matote blyksteles ar tamsias dėmes – nedelskite.

Ir štai dar kas svarbu – pasitikėkite savo instinktais. Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Jei kažkas jums atrodo ne taip, jei jaučiate, kad kažkas pasikeitė, net jei negalite tiksliai apibrėžti kas – tai pakankama priežastis pasitarti su gydytoju. Geri medikai visuomet išklausys jūsų rūpesčius, net jei paaiškės, kad viskas tvarkoje. Geriau peršauti nei neprišauti, kaip sako.

Taigi, klausykitės savo kūno, būkite atidūs jo signalams ir nebijokite kreiptis pagalbos. Ankstyvoji diagnostika ir laiku pradėtas gydymas dažnai būna raktas į greitą pasveikimą ir gerą gyvenimo kokybę. Jūsų sveikata yra vertingiausia, ką turite – rūpinkitės ja!