Kaip skaitmeninės žiniasklaidos perteklius veikia jūsų smegenis ir sveikatą: ką sako mokslininkai

Informacijos srautas, kurio smegenys nesitikėjo

Žmogaus smegenys formavosi tūkstančius metų aplinkoje, kur informacijos buvo mažai. Medžiotojas-rinkėjas per dieną susidurdavo su keliasdešimt svarbių sprendimų. Šiandien vidutinis žmogus per dieną suvartoja apie 34 gigabaitus informacijos – tiek, kiek prieš šimtą metų žmogus sugerdavo per kelis metus. Smegenys tiesiog nebuvo sukurtos tokiam tempui.

Neurologai tai vadina „kognityvine perkrova”. Kai informacijos srautas viršija apdorojimo pajėgumą, prefrontalinė žievė – ta smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą ir dėmesio valdymą – pradeda veikti mažiau efektyviai. Paprasčiau tariant: kuo daugiau naujienų, socialinių tinklų ir vaizdo įrašų suvartojate, tuo sunkiau jums susikoncentruoti į bet ką.

Dopamino spąstai ir begalinis slinkimas

Socialiniai tinklai nėra atsitiktinai tokie įtraukiantys. Jie sukurti taip, kad išnaudotų smegenų atlygio sistemą. Kiekvieną kartą, kai gauname naują „like”, komentarą ar netikėtą naujieną, smegenyse išsiskiria nedidelis dopamino kiekis. Tas pats mechanizmas veikia lošimo automatuose.

Harvardo universiteto tyrėjai nustatė, kad socialinių tinklų naudojimas aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios veiklos. Tai nereiškia, kad visi tapome priklausomi, tačiau reiškia, kad begalinis slinkimas per srautą nėra atsitiktinis įprotis – tai suprojektuotas elgesys.

Ką tai daro jūsų sveikatai

Pasekmės nėra tik abstrakčios. Tyrimai rodo keletą konkrečių sveikatos problemų:

• Miegas – ekranų mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, o stimuliuojantis turinys prieš miegą palaiko smegenis budrios būsenos ilgiau nei reikia.
• Nerimas – nuolatinis naujienų vartojimas, ypač neigiamų, susijęs su padidėjusiu kortizolio lygiu ir lėtiniu streso jausmu.
• Dėmesio trukmė – Microsoft atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius dvidešimt metų vidutinė žmogaus dėmesio trukmė sumažėjo nuo 12 iki 8 sekundžių.
• Depresija – ypač tarp paauglių, kur ryšys tarp intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ir prastesnės psichinės sveikatos yra gerai dokumentuotas.

Svarbu pasakyti, kad kaltininkas ne visada yra technologija pati savaime – dažniau tai kaip ir kiek jos naudojame.

Ar galima tai valdyti?

Mokslininkai nenurodo visiško atsisakymo kaip sprendimo – tai nerealu šiuolaikiniame pasaulyje. Vietoj to kalbama apie sąmoningą vartojimą. Keletas dalykų, kurie iš tiesų veikia:

Vadinamasis „skaitmeninis postas” – reguliarios pertraukos nuo ekranų – per kelias savaites pagerino tiriamųjų dėmesio koncentraciją ir sumažino nerimo simptomus Glazgo universiteto atliktame tyrime. Net 30 minučių be telefono ryte gali turėti apčiuopiamą efektą.

Pranešimų išjungimas – ne visų, bet didžiosios dalies – sumažina tą nuolatinį „patikrink telefoną” impulsą. Smegenys nustoja laukti kito dopamino smūgio ir pamažu grįžta į ramesnį veikimo režimą.

Tai, ką verta pasiimti

Skaitmeninės žiniasklaidos perteklius nėra apokalipsė, bet ir ne neutralus reiškinys. Smegenys keičiasi pagal tai, ką daro dažniausiai – tai vadinama neuroplastiškumu. Jei didžiąją dienos dalį praleidžiame skrolindami, smegenys prisitaiko prie trumpų, greitų stimulų ir tampa mažiau pajėgios ilgai koncentruotis, giliai mąstyti ar tiesiog ramiai sėdėti su savo mintimis.

Geroji žinia: tas pats neuroplastiškumas veikia ir atvirkščiai. Sąmoningas informacijos vartojimas, knygos, pokalbiai be telefono rankoje, tylos momentai – visa tai pamažu keičia smegenų darbo įpročius. Mokslininkai nesako, kad technologijos blogos. Jie sako, kad mes dar mokomės su jomis gyventi – ir kol kas dažnai pralaimime šį mokymosi procesą.